Evaluation of international economic competitiveness and the government economic policy

Abstract

The methodologies based on economic freedom competitiveness indexes are aimed at policy makers and scholars. They are seeking to reveal what institutions are necessary pre-conditions for economic competitiveness and what policies can be put in place, which will be most conducive to enhanced economic welfare. The methodologies focus on a smaller number of indicators and gather them for larger samples of countries than the methodologies based on economic competitiveness indicators. Thus, diey provide information about economic institutions in less-developed countries, where the benefits of the increase in competitiveness would be greatest. The methodologies promote an idea that that a policy maker should not focus on resource inputs but on institutions in devising a development strategy. The research showed that despite underlying differences in purpose, methodology, and philosophy, the analyzed institutions produce recommendations that have much in common. Even though the methods of evaluation of the national economic competitiveness developed by the institutions differ in various aspects, there is an issue on which all of them agree: to increase economic competitiveness the role of government in economic affairs should be scaled down, providing freedom to the market mechanism. In the context of the "state vs market" debate the institutions are overwhelmingly supporting the market.

Ekonominės laisvės rodiklių metodikos sldrtos daugiausia ekonominės politikos formavimui. Jos siekia atskleisti, kokios institucijas sudaro ekonominio konkurencingumo prielaidas ir kokia ekonominė politika galėtų maksimizuoti ekonominę gerovę. Šios metodikos įvertina mažesnį rodiklių skaičių, tačiau surenka šiuos rodiklius iš daug didesnio valstybių skaičiaus negu ekonominio konkurencingumo rodiklių metodikos. Dėl to naudingą in formaciją gali gauti mažiau išsivysčiusios valstybės, kur ekonominio konkurencingumo padidėjimas duotų didesnę santykinę naudą. Ekonominės politikos srityje šios metodikos ragina skirti pagrindinį dėmesį ne turimų gamtinių išteklių panaudojimui, bet pirmiausia tinkamoms institucijoms sukurti. Atliktas tyrimas parodė, kad, nepaisant įvairių institucijų taikomų metodikų skirtumų, jų panaudojimas vertinant ir lyginant valstybių konkurencingumą duoda panašius rezultatus. Kadangi kiekviena metodika akcentuoja skirtingus dalykus, jos viena kitą praturtina ir papildo. Visas ūkio politikos rekomendacijas teikiančias institucijas vienija siūlymas nuolat mažinti valstybės vaidmenį ekonomikoje.