Švietimo reforma Lietuvoje: formaliojo mokymo aspektai

Abstract

Švietimo reforma, jos valdymas yra bendros šalies raidos strategijos dalis. Augant Lietuvos makroekonominiams rodikliams, nepakankamai dėmesio ir finansavimo skiriama švietimo sistemai. Tai turėjo įtakos neaukštiems inovacijų rodikliams ir nepakankamam Lietuvos konkurencingumui. Tyrimų rezultatai ir statistiniai rodikliai rodo, kad Lietuvoje kasmet didėja studentų skaičius; tiek jaunimas, tiek vyresni žmonės nusiteikę kelti savo kvalifikaciją. Vis didesnė besimokančiųjų dalis renkasi vakarines ir neakivaizdines studijas; apie nuotolines studijas dar mažai žinoma. Daugėja besimokančių vyresnio amžiaus žmonių. Specialistų rengimas aukštosiose mokyklose per mažai derinamas su darbo rinkos poreikiais, todėl yra mažesnės įsidarbinimo galimybės. Išsilavinimas įgyja reikšmę geriau prisitaikant darbo rinkoje. Bedarbiai su aukštuoju išsilavinimu sudaro apie 5%. Kolegijos, kaip naujas aukštųjų mokyklų darinys, užima tinkamą vietą aukštojo mokslo sistemoje, nes specialistų rengimas jose labiau siejamas su praktinių įgūdžių formavimu ir nukreiptas į verslininkų, galinčių organizuoti vidutinį ir smulkųjį verslą, rengimą; geras kolegijų absolventų įsidarbinimo rodiklis. Per mažai dėmesio skiriama suaugusiųjų mokymui, nors tokio mokymo poreikis didėja.

Educational reform and its administration makes up an important part of country's development strategy. With growing Lithuanian macro economic indexes, financing and attention paid to improvement of educational system are not sufficient. This caused low indexes of innovations and insufficient competitive ability of Lithuania. Data of investigations and statistical indexes show a constantly increasing number of students in Lithuania. Young people as well as elderly people are keen on improving their qualification. More and more students choose evening and extramural studies. Little is known about distant studies so far. Training of specialists in institutions of higher education is no; sufficiently regulated to demands of labour market, which results in poorer employment opportunities. Appropriate education can lead to a more successful adjustment to labour market needs. The unemployed with university education comprise only 5% of all the jobless people. Colleges as new bodies of higher education institutions occupy adequate position in the system of university education because training of specialists is more interrelated with shaping of practical skills and (raining managers who are capable of organizing average and small businesses. Insufficient attention is paid to adult training, though demand for such training is increasing.