Valdžių padalijimo principas 1922 m. Lietuvos valstybės konstitucijoje

Abstract

Straipsnyje siekiama atskleisti mokslinėje literatūroje mažai tyrinėtą temą apie valdžių padalijimo principo įtvirtinimą 1922 m. Lietuvos Valstybės Konstitucijoje. Tai ypač svarbu panagrinėti, atsižvelgiant į kartais iskeliamų hipotezę - ar 1990 metais, paskelbus nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimq, būtų buvę prasminga sugrųžinti 1922-ųjų Kon- stitucijų (Latvijos pavyzdžiu) ? Straipsnį sudaro dvi dalys. Pirmojoje dalyje pateikiama teorinė valdžių padalųimo principo analizė, atskleidžiamos šio principo sudėtinės dalys, parodomasjo vaidmuo organizuojant valstybės valdžiq irjos institucijų veikloje. Antrojoje dalyje siekiama parodyti, kaip buvo rengiama 1922-ųjų Konstitucija, kaip joje buvo įtvirtintas valdžių padalijimo principas. Šioje dalyje, remiantis 1922 m. Lietuvos Valstybės Konstitucijos straipsnių analize, siekiama atskleisti Seimo, Prezidento, Vyriausybės irteisminės valdžios vietą ir vaidmenį valdžios institutų sistemoje, jų galias ir kompetencijas, taip pat "stabdžių ir atsvarų" sistemos veikimą parlamentiniame valstybės modelyje.

of the Republic and the Cabinet of Ministers. The Constitution gave great powers to the formal institution of the President as well as the executive power which could be a certain counterbalance for the Seimas. The President was the head of the state, having the right to proclaim the laws of the Seimas, dissolve the Seimas, approve the composition of the Cabinet of Ministers, take part in and chair its meetings, appoint the Controller of the state and the Commander - in-Chief of the Army. However, the President could really use these powers only having the support of the ruling majority of the Seimas. The functions of the Cabinet of Ministers were wider than those of the President but were not precisely named in the Constitution. The Cabinet of Ministers had to cany out the laws adapted by the Seimas, solve the issues of domestic and foreign policy, guard the territory of the state and the order in the country. Carrying out the above mentioned functions, the Cabinet of Ministers was entirely dependent on the will of the ruling majority of the Seimas, which, after expressing direct lack of confidence, could make the cabinet resign. In the 1922 Constitution of the Republic of Lithuania judicial power institutions and their functions were described rather laconically. In the Constitution the judicial power was strictly delimited from the legislative and executive functions - independent. The judicial power institutions and their functions were defined by the founders of the Constitution in detail in a special law which was not included into the Constitution. There were mentioned only some functions of the Supreme and Administrative Courts of Lithuania.