Lietuvos būsto būklė ir jo atnaujinimo aspektai

Abstract

Sparčios mokslinės techninės pažangos sąlygomis didėja būsto kokybės reikalavimai ir kartu keičiasi būsto nusidėvėjimo kriterijų sudėtis bei jų įtakos laipsnis. Didelė dalis būsto moralinio nusidėvėjimo kriterijų, naudotinų pastaraisiais dešimtmečiais, neatitinka šių dienų reikalavimų ir todėl netenka savo aktualumo. Visa tai kelia naujų reikalavimų būsto modernizavimui. Nustatant gyvenamųjų pastatų fizinį nusidėvėjimą daug tikslesnių rezultatų gaunama taikant metodus, pagrįstus vizualiniais-instrumentiniais tyrimais. Lyginant faktiškus nusidėvėjimo rodiklius realiai vykdomame modernizavimo projekte, gaunamos gerokai didesnės nusidėvėjimo reikšmės, nei skaičiuotinos teoriškai pagal faktišką pastato naudojimo laiką. Įvertinant minėtus būsto fizinio ir moralinio nusidėvėjimo ypatumus, buvo nustatytas viso Lietuvos būsto nusidėvėjimo laipsnis ir šiam būstui modernizuoti reikalingos investicijos. Nustatytos šios aktualijos: esamo būsto nusidėvėjimas yra didesnis, nei buvo laukiama, o didelės jo dalies nusidėvėjimas viršija leistinąjį; palygintos būstui modernizuoti reikalingos investicijos su išsivysčiusių šalių praktikoje šiam tikslui naudojamomis investicijomis bei valstybės vaidmeniu jį finansuojant; įvertintos socialines ekonomines pasekmes, susijusios su būsto modernizavimo finansinės naštos perkrovimu gyventojams ir jos nukėlimu į ateitį.

Recent achievements in science and technology resulted in higher demand for housing quality and new criteria of assessing building depreciation and its effects. The number of moral depreciation criteria used in the last decades does not meet the requirements and can hardly be considered valid now. The deterioration of residential buildings may be more precisely assessed by visual-instrumental testing. The depreciation of residential houses being refurbished now was found to be much higher than theoretically calculated value based on actual service life of the buildings. Taking into account actual deterioration and moral depreciation of the investigated buildings the depreciation of all Lithuanian dwelling houses was calculated and the investments needed for their refurbishment were determined. The depreciation of the existing houses was higher than expected and often exceeded the acceptable level. The investments needed for housing refurbishment and the share of public investments in Lithuania were compared with those of highly developed countries. Social-economic effects of delaying the refurbishment and placing the financial burden on dwelling owners were also investigated.