Radiological investigation of roach and perch from some lakes in Lithuania

Abstract

From the point of view of biological toxicity the most toxic radionuclides are man-made 90Sr and 137Cs because the behavoir of both of them is similar to stable calcium and potassium in the body. Fish is the last part of the hydrosystem chain which accumulates pollutants. The aim of this study was to analyse the distribution of these two radionuclides in the muscle and other organs of perch and roach that differ by age and living conditions. Measurements were performed for 137Cs and 90Sr activity concentrations in fishes from the lakes of Drūkšiai, Lūkstas and Dusia. Radioecological investigation was carried out for different age groups of roach and perch analysing samples of muscle and spine bones (including the head of fish). Radioecological investigation of fishes from the lakes ot Drūkšiai, Lūkstas and Dusia show that the activity concentrations of 137Cs and 90Sr are low. Anyway, the accumulated radioactivity by food chain reaches the human body. Nowadays a lot of investigations are related to the lakes in the vicinity of Ignalina NPP. The investigation shows that the activity concentrations of 137Cs and 90Sr in fishes from the Drūkšiai lake are the same as in fishes from other lakes in other locations of Lithuania.

Iš technogeninių radionuklidų 90Sr ir 137Cs priklauso biologiškai toksiškiausių radionuklidų grupei, nes santykinai mažos jų koncentracijos gali sukelti organizmų pagrindinių funkcijų sutrikimus. Žuvys - galutinė hidrosistemų trofinė grandis ir galutinė vandenų biologinė produkcija, kuri labiausiai akumuliuoja teršalus. Pagrindinis darbo tikslas - nustatyti minėtųjų radionuklidų pasiskirstymo amžinius ir mitybinius dėsningumus kuojų ir ešerių audiniuose bei organuose. Tyrimų metu nustatyta 137Cs, 90Sr savitasis aktyvumas žuvyse, sugautose Drūkšių, Lūksto ir Dusios ežeruose. Radioekologiškai tirta skirtingų amžiaus grupių kuojų ir ešerių raumenys bei stuburo kaulai, galva. Drūkšių, Lūksto ir Dusios ežerų žuvų radioekologiniai tyrimai rodo, kad tirtų radionuklidų kiekis žuvyse nėra didesnis už sanitariniuose reikalavimuose nustatytas leidžiamąsias normas, tačiau nevertėtų užmiršti, kad, apdorojant žuvis, 137Cs ir 90Sr radionuklidai, susikaupę žuvų audiniuose ir organuose, pereina į žmogaus vartojamą maistą. Pastaruoju metu daugiausia dėmesio skiriama Ignalinos atominės elektrinės zonoje esančioms ekosistemoms tirti. Tyrimų rezultatai rodo, kad šiandien žuvų užtarša radionuklidais Drūkšių ežere yra viena iš didžiausių. Nuolatinė radioekologinė stebėsena (monitoringas) būtina visuose Lietuvos regionuose.