Cultural needs of Lithuanian inhabitants in the context of global consumer culture

Abstract

Important factors are also education, geographic location, and income of the inhabitants. The conclusions that researchers come along are as follows: • Cultural activities comprise an important component of the leisure; however, the needs for them vary among different social groups. Women and middle-aged people are more sensitive to culture. The elderly spend less time for culture in Lithuania. • Inhabitants of big cities spend less of their spare time at home. • Financial restraints are considered as the most serious in fulfillment of cultural needs for the Lithuanian population, whereas lack of attractive cultural events takes the second place. • The least satisfied cultural needs are found among population under 40. • A very important role of cultural workers can be observed in the rural areas of Lithuania. More than a half of the Inhabitants of rural areas are not satisfied with cultural services there, whereas, among urban inhabitants this number of the under-served reaches only 20-30%. • Rural areas have the least number of cultural institutions that could fulfill the needs of their inhabitants. The paper discusses possible transformations of the traditional cultural needs of the Lithuanian inhabitants towards the "modern" or global consumer culture and threats of losing their ,,European" identities.

Straipsnyje analizuojama Lietuvos gyventojų kulturiniai poreikiai nuolat kintančioje politinėje, socialinėje ir ekonominėje aplinkoje. Autorė išsamiai pateikia JAV kultūros ir jos gyventojų kultūrinių poreikių, ypač teatro, istoriją. Tolesnė analizė siejama su Klein knyga ,,No Logo" (Be prekės ženklo), kur vertinama vartotojo bei jį supančių prekių/ paslaugų lavinos tarpusavio santykiai. Straipsnyje aptariami keli Lietuvoje atlikti tyrimai, kurių pagrindinis tikslas buvo ištirti Lietuvos gyventojų požiūrį į kultūrą, jos renginius, laisvalaikio praleidimo bei pramogų pasirinkimo tendencijas. Šių tyrimų rezultatai išryškina ,,modernų" kultūros vartotoją bei išskiria galimus kultūros vartotojų segmentus pagal pasirinktus parametrus: lytį, amžių, gyvenamąją vietą, išsilavinimą, pajamas ir t.t. Autorė daro prielaidą, jog Lietuvos kultūros vartotojas arteja prie globalaus kultūros vartotojo prototipo, ir kyla grėsmė prarasti ,,europinį" identitetą.