XX a. architektūros utopijų etiniai aspektai

Abstract

Dažnai laikomasi nuostatos, kad utopija teigiamas, žmogaus mąstymą ir vaizduotę skatinantis reiškinys. Su tuo negalima nesutikti. Tačiau kai moralumą imama traktuoti kaip kilnių tikslų įrankį, utopijos įgyvendinimą neretai ima lydėti įvairios socialinės represijos. Utopinių visuomenių tyrimų gausu. Tačiau juose dažniau nagrinėjamos novacijų, vaizduotės, realumo temos. Vakarų bei sovietinių autorių darbuose neretai jaučiamas tiriamojo objekto idealizavimas, retai svarstomi socialiniai utopijų klausimai. Juos tikslinga apžvelgti plačiau. Darbe dėmesys telkiamas ties komunistinės (socialistinės) utopijos etikos aspektais bei šios utopijos sąsajomis su modernizmu. Svarbu palyginti Vakarų Europos bei sovietinėje erdvėse gyvavusių architektūros utopijų etinius skirtumus. Šis tekstas yra platesnio tyrimo apie struktūralistines idėjas šiuolaikinėje Lietuvos architektūroje dalis. Manoma, kad tokia apžvalga padės tiksliau suvokti XX a. humanistinių architektūros idėjų raidos savitumus mūsų šalyje.

Utopias are often looked upon as a positive phenomenon stimulating human thinking and imagination. Thiscouldnot be denied. Although when morality is treated just as a tool to achieve generous intentions, realization of utopias is usually followed by different social repressions. A good deal of research has been done on utopian societies. But most often such works are merely focussed on the subjects of innovation, imagination and tangibility. In research works by western as well as soviet authors certain idealization of the research object can be felt, and the issues of social utopias are rarely discussed. These questions are worth reviewing on a broader scale. The present work focusses on the aspects of communist (socialist) utopian ethics and its links with modernism. It is important to compare ethical differences of architectural utopias that existed in West European and soviet spaces. The present text is a part of a wider research on structuralistic ideas in contemporary Lithuanian architecture. The author thinks such a review may help to develop more precise understanding of the development peculiarities of humanistic ideas in architecture of the 20th century in our country.