Baimių gamyba: tranzitinės vietos

Abstract

Remiantis „prievartos retorikos“ samprata (M. Foucault) straipsnyje analizuojami diskursyvūs nerimo produkavimo mechanizmai, sustiprinantys socialinių kūnų kontrolę. Kaip vienas atvejų nagrinėjami „tranzitinių vietų“ organizacijos ir įvaizdžio pokyčiai, oro uostams, metro, laukimo salėms virstant „kontrolės erdvės“ dalimi. Atskleidžiamas principinis nerimą skatinančių „prievartos diskurso“ elementų (tokių kaip „be priežiūros palikti daiktai“) neapibrėžtumas. Teigiama, kad „prievartos retorikos“ primetamos kategorijos deformuoja mūsų kasdienybės suvokimą.

The discursive production of anxiety that aims at social controlling is analyzed on the base of the concept of the “rhetoric of violence” (M. Foucault). As a case, the transformations in the organization and representation of “transit places” (airports, railway stations, undergrounds, waiting rooms) are examined, claiming, that they have turned into “the space of control” (G. Deleuze). The elements of the “rhetoric" of violence” that aim to stimulate social anxiety are in principle undefinable and defy description. Also, it is claimed that imposing some categories, the “rhetoric of violence” deforms the perception of everyday situations.