Aukštųjų mokyklų konkurencinį pranašumą lemiantys veiksniai

Abstract

Globalioje rinkoje aukštųjų mokyklų konkurencingumas susijęs su mokymo įstaigų vadovų gebėjimu išlaikyti savo pozicijas ir operatyviai reaguoti į ekonomius ir politinius pokyčius, svyruojančią studijų bei mokslinių paslaugų paklausą. Vadovai turi gebėti priimti tinkamus sprendimus, prisiimti didesnę riziką, pasirinkti atitinkamą strategiją. Svarbu ne tik apginti konkurensinį pranašumą, bet ir jį išsaugoti. Šiam tikslui tarnauja kokybės vadyba, kuri siekia nuolatinio organizacijų tobulėjimo, darbuotojų, klientų, dalininkų, visuomenės įtraukimo į kokybės gerinimo procesus, taip visiškai patenkinant išorės ir vidaus vartotojų poreikius. Pagrindiniai aukštųjų mokyklų konkurencinį pranašumą lemiantys veiksniai yra inovacijos, technologijos, studijų kokybė ir kaina. Vadovai turi nuolat sekti konkurentus, reaguoti į kitų aukštųjų mokyklų diegiamas naujoves bei priimti sprendimus, didinančius jų vadovaujamų įstaigų konkurensinį pranašumą. Atlikta mokslinės literatūros analizė leidžia teigti, mokslo įstaigų konkurencingumą lemia ne materialusis turtas, o nematerialusis: reputacija, įvaizdis, organizacijos kultūra, žinios, kompetencijos, įgūdžiai ir patirtis, žinias skleidžiantys dėstytojai, paklausių specializacijų pasiūla,darbuotojų ir studentų lojalumas ir pan. Atsižvelgiant į tai, kad vienas svarbiausių aukštųjų mokyklų tikslų - konkurencingumo plėtojimas, straipsnyje nagrinėjama, kokie veiksniai lemia aukštųjų mokyklų kokurencinį pranašumą, pateikiamos rekomendacijos tolesniems tyrimams.

In global market competitiveness of higher education is associated with educational institutions manager s‘ ability to maintain their own position and react operatively towards economic and political changes, fluctuating demand of studies and scientific services. Managers must be able to make suitable decisions, take more risks and choose an appropriate strat egy. It is important not only to protect a competitive advantage but to maintain it as well. The Quality Board serves for this purpose; it tries to achieve continuous improvement of organizations, involvement of employees, customers, shareholders, society in quality improvement processes, thereby fully satisfying demands of external and internal customers‘ needs. Main higher school competitive advantages determinants are innovations, technologies, quality and price of studies. Managers all the time should o bserve competitors, react to innovations implemented by the other higher schools and make decisions emphasizing competitive advantage of the institutions they manage. Performed analysis of scientific literature allows affirming that competitiveness of the educational institutions is not settled by tangible asset but by intangible one: reputation, image, organizational culture, knowledge, competences, skills and experience, knowledge emitting tutors, demanded specializations on offer, loyalty of staff and s tudents, etc. Giventhat one of thegoalsof higher education – the development of competitiveness, the article examines what factors determine high schools competitiveness and gives recommendations for further research.