| dc.description.abstract | Iš žinomų pamatų tipų pamato konstrukcijos stiprumas efektyviausiai naudojamas parenkant tuščiavidurius, vadinamuosius kevalinius pamatus, dažniausiai žiedinio skerspjūvio, cilindro arba kūgio formos. Tačiau šį privalumą, kaip taisyklė, menkina neracionali tokių pamatų gamybos bei įrengimo technologija. Darbe apsistota ties melioracijoje plačiai naudotais gelžbetoniniais beslėgiais vamzdžiais, kurių poreikis pastaruoju metu gerokai sumažėjęs. Jų cilindro forma leidžia šiai vamzdinei konstrukcijai taikyti pagrindinį gręžininių pamatų technologijos pranašumą, kurio dėka pamato pado projektinė altitudė pasiekiama ne tradiciniu kasimu, bet gręžimu. Šiuo atveju gelžbetoniniai vamzdžiai būtų įstatomi į šiek tiek didesnio skersmens gręžinius. Susidariusį tarpą tarp pamato ir gręžinio sienučių būtina užpildyti tuo pačiu, tačiau sutankintu gruntu. Autorių įsitikinimu, viršutinėje pamato dalyje įrengus gelžbetoninę pagalvę, visą kitą vidinę pamato dalį pakanka užpildyti paprasčiausiu gerai sutankintu smėliu, vietoj seniau naudoto prekinio betono. Patentinė paieška parodė, kad toks būdas statybos praktikoje dar netaikytas. Lyginant su gręžininiais pamatais, šiuo metodu betono sutaupoma 3 ir daugiau kartų, o gamybos bei įrengimo išlaidų - iki 2 kartų. Tokio tipo kevaliniai pamatai, galbūt net vadintini vamzdiniais, taptų dar efektyvesniais, jeigu iki projektinės padėties būtų gramzdinami kalamuoju arba vibraciniu būdu. Straipsnyje paliesti naujos pamatų konstrukcijos taikymo, projektavimo bei tyrimo klausimai. Parodoma, kad pamato apkrovimo momento reikšmė labai priklauso nuo pasirinktos skaičiuojamosios schemos, pagal kurią pamato sujungimas su antžeminėmis konstrukcijomis gali būti laisvasis arba standusis. Kaip rodo skaičiavimo rezultatai, standžiojo sujungimo atveju pamato viršutinės dalies poslinkis bei posūkis sumažėja iki 2, o maksimalus lenkimo momentas. | lit |
