Tiesioginės užsienio investicijos Baltijos šalyse: iššūkiai ir problemos

Abstract

Straipsnyje autorės apžvelgia tiesioginių užsienio investicijų pritraukimo problemą ir iššûkius, su kuriais susiduria Baltijos šalys įgyvendindamos TUI politiką. Visos trys – Estija, Latvija ir Lietuva – tarpusavyje aršiai konkuruoja dėl TUI. Ypač aukštųjų technologijų sektoriuose. Be to, nors užsienio kapitalo įplaukos turi didelę reikšmę šių šalių ekonomikos plėtrai, tačiau TUI duoda vėluojantį teigiamą efektą jų ūkio augimui. Nors Estija TUI pritraukia daugiausiai, tačiau atlikta analizė įrodo, kad labiausiai priklausoma nuo užsienio kapitalo yra Latvija. Iš visų trijų Baltijos valstybių mažiausiai TUI pritraukia Lietuva. Lietuvos verslo klimatą blogina korupcija, sudėtingas darbo santykių ir mokesčių reglamentavimas. Palyginti su Estija, kitos dvi valstybės beveik tris kartus mažiau lėšų skiria moksliniams tyrimams bei eksperimentinei veiklai plėtoti, nors visų trijų valstybių aukštųjų technologijų ir žinioms imlūs sektoriai – prioritetiniai. Lietuva susiduria ir su nemažomis TUI reglamentavimo problemomis. Ryškūs prieštaravimai XV ir XVI vyriausybių programose. Dabartinės vyriausybės programoje numatoma suformuoti naują TUI strategiją, kuri būtų grįsta ekonominiais prioritetais. XVI, kaip XV, Vyriausybės pagrindinis prioritetas – užimtumo didinimas ir nuoseklus požiūris į darbo vietų kūrimą. Tačiau, pasirenkant tikslinius verslo sektorius, susidaro konfrontacija su prieš tai vykdyta politika. Todėl investuotojams gali kilti abejonių dėl Lietuvos siekio kryptingai plėtoti verslą. Lietuvoje ir Latvijoje investuotojams, pretenduojantiems į valstybės paramą, keliama nemažai reikalavimų. Ypač investicijų apimčiai. Taip valstybė pralaimi kovą pritraukdama mažesnės vertės projektus. [...]

The authors discuss the problems and challenges associated with attracting Foreign direct investments and managing state policy on FDI in the Baltic States. All these three countries compete for foreign investments, especially in the high-tech sector. However the benefits towards economic growth are delayed. Estonia attracts the most foreign investments but Latvia has the highest dependency on foreign capital. Lithuania attracts the least foreign investment. Corruption, ever-changing tax and labor relations laws are especially detrimental to Lithuania’s prospects Estonia spends almost three times much as Lithuania or Latvia on research and development though the sector is of high priority in all the Baltic States. The regulation of FDI is also problematic. The programs of the XVI government differ quite strongly from the policy proposed by their predecessors. Though both emphasize the importance of creating new jobs, the new policy seeks to prioritize certain sectors depending on the economic situation at the time. Such changes may deter investors who desire stability. Another problem is the high requirements for receiving government support for FDI projects. This makes smaller investments particularly unattractive. This is a direct contrast to Estonia which has adhered to a set and well-known policy for many years. Both Lithuania and Latvia would benefit from following to the example set by their northern neighbor. A long-term strategy could be a major determing factor in attracting foreign direct investments.