| dc.description.abstract | Šiame straipsnyje pastatų atnaujinimas suprantamas kaip statybinė veikla, kurios tikslas pertvarkyti esamą statinį, siekiant pašalinti jo fizinį, ekonominį, inžinerinės įrangos, teisinį, architektūrinį-estetinį, funkcinį, komfortinį, eksploatacinį, socialinį ir kitokį nusidėvėjimą. Į pastatų atnaujinimo poreikį galima žiūrėti kaip į skirtumą tarp esamos pastato padėties ir norimos. Pastatų atnaujinimą galima atlikti naudojant alternatyvias medžiagas, konstrukcijas, inžinerinę įrangą, technologijas ir pan. Pagal naudojamų sprendimų variantus keičiasi atnaujinamo pastato efektyvumas. Sprendimų variantiškumas leidžia racionaliau ir realiau įvertinti ekonomines, klimato, teisines, socialines sąlygas, tradicijas; atpiginti projektą; geriau tenkinti architektūrinius, komfortinius, funkcinius, eksploatacinius ir kitus užsakovo poreikius. Atnaujinimas gali būti minimalus (dalinio fizinio pastato nusidėvėjimo (stogeliai, balkonai, karnizai, siūlės) pašalinimas), maksimalus (kai visi nusidėvėjimai pašalinami) arba kuris nors tarpinis variantas (dalinė ar kompleksinė šiluminė renovacija, šildymo sistemos reguliavimo ir apskaitos diegimas, racionalus normatyvų bazės paruošimas ir t.t.). Pastato atnaujinimo varianto parinkimas daugiausia priklauso nuo gyventojų poreikių ir esamų finansinių galimybių. Siekiant nustatyti efektyvų atnaujinimo variantą buvo sukurta pastatų atnaujinimo daugiakriterinė sprendimų priėmimų sistema, susidedanti iš žinių bazės ir sprendimų priėmimo posistemio. Žinių bazėje kaupiama įvairi informacija, sudaranti sąlygas sprendimų priėmimų posistemiui efektyviai atlikti pastatų atnaujinimo variantinį projektavimą bei daugiakriterinę analizę. Žinių bazė susideda iš tokių dalių: pradinių duomenų žinių lentelių; atnaujinimo įvertinimo žinių lentelių, t.y. lentelių, kuriose pateikiama informacija apie alternatyvius atnaujinimo variantus (pastatų elementų, inžinerinės įrangos ir pan.); variantinio projektavimo žinių lentelių, t.y. lentelių, kuriose pateikiama informacija apie galimas alternatyvių atnaujinimo sprendimų tarpusavio derinių kombinacijas; grafinės dalies žinių lentelių, kuriose pateikiama grafinė atnaujinimo variantus apibūdinanti informacija; žinių lentelių užpildymo rekomendacijų. Sprendimų priėmimo posistemyje yra užprogramuoti tokie autorių pasiūlyti metodai: projektų variantinio projektavimo; kriterijų reikšmingumo nustatymo; projektų sistemotechninės analizės; projektų naudingumo laipsnio ir sutartinės kainos nustatymo. Skaičiavimo metu kartu su pradiniais duomenimis ESM atmintyje iš žinių bazės kaupiama informacija, tiesiogiai susijusi su sprendžiama problema. Tokiu būdu ESM atmintyje suformuojama visa nagrinėjamas alternatyvas išsamiai apibūdinanti informacija. Išanalizavus visą šią informaciją ir jos tarpusavio ryšius bei atlikus daugelį veiksmų, sprendimų priėmimų posistemis suformuoja galimus pastatų atnaujinimo variantus. Po to šis posistemis, remdamasis užsakovo pateiktais pradiniais duomenimis (esamos finansinės galimybės, norimas atnaujinimo lygis ir pan.), išrenka efektyviausią alternatyvą. | lit |
