Atnaujintų pastatų energijos suvartojimo analizė ir atsiperkamumo modeliavimas

Abstract

Senų pastatų atnaujinimas būtinas norint efektyviai vartoti šilumos energiją. Šiam tikslui pasiekti reikia pagerinti tokių pastatų išorinių atitvarų termoizoliacines charakteristikas. Atnaujinant senus pastatus, vienas iš svarbiausių uždavinių – nustatyti, kokį efektą pastatų energiniam efektyvumui suteiks taikomos atnaujinimo priemonės. Metodikos, skirtos išorinių pastato atitvarų atnaujinimo poveikio energiniam efektyvumui nustatyti, pateikiamos galiojančiuose statybos techniniuose reglamentuose. Tačiau susiduriama su problema lyginant teorinius pastatų energijos sutaupymo atvejus su faktiniais, nes gaunami dideli skirtumai tarp jų. Straipsnyje pateikiama aštuonių atnaujintų namų Vilniuje ir Šiauliuose faktinio energijos suvartojimo patalpoms šildyti prieš ir po atnaujinimo analizė, gauti rezultatai palyginami su teoriniais skaičiavimais. Palyginamas tiriamų pastatų atnaujinimo atsipirkimo laikotarpis, apskaičiuotas pagal teorinius ir faktinius duomenis. Sukuriamas pastato modelis ir, įvertinant paklaidą tarp teorinių ir faktinių energijos sutaupymo atvejų, apskaičiuojamas jo atnaujinimo atsipirkimo laikotarpis bei pateikiamos išvados.

The renovation of old buildings is essential for the efficient use of energy. Improvement in the thermal characteristics of the building envelope makes a significant effect on energy savings. For assessing the real impact on buildings, energy efficiency of various measures applied in renovation is one of the most important problems. Actual energy savings significantly differ from those calculated according to the methodology described in technical documents. The article analyses 8 renovated buildings. Three main external elements, including walls, windows and roofs, in all buildings were retrofitted. Using theoretical energy savings through each element and knowing the actual savings of the building, actual energy savings through each element are found. Theoretical energy savings for heating after renovation, in every case, are bigger than actual energy consumption for heating before renovation. There is a big difference between theoretical and actual savings after renovation, sometimes up to 2 times. The paper describes dependency between the envelope area of buildings and the mismatch factor of theoretical and actual consumption. The payback period of renovated buildings is calculated using theoretical and actual data. The theoretical payback period of renovation is up to 2 times shorter than the actual one. The calculation method for the estimation of the actual payback period using the mismatch factor has been proposed, and the model of the building has been made to calculate its probable payback period.