Architekto Justino Šeiboko kūryba

Abstract

J. Šeiboko architektūrinės kūrybos laukas išties platus: nuo darbo Restauracinėje dirbtuvėje, Vilniaus senamiesčio rekonstrukcijos projekto, modernistinių visuomeninių interjerų iki didelės apimties visuomeniškai reikšmingų pastatų projektavimo. J. Šeibokas – daugiau nei pusę amžiaus produktyviai dirbantis architektas ir pedagogas, kurio darbai, vertingi architektūriniu, meniniu požiūriu, yra tapę svariu indėliu į šiuolaikinę Lietuvos architektūrą. Nors literatūroje ir periodiniuose leidiniuose galima rasti epizodinės informacijos apie J. Šeiboko meninius idėjinius principus, iki šiol architekto kūryba nėra nagrinėta išsamiai ir sistemingai. Taip pat vis dar trūksta struktūriško tarybinio laikotarpio architektūros išlikimo ir vertės problemos atskleidimo apskritai – tai paskatino platesnį šios temos tyrinėjimą monografijoje. Taigi, darbo naujumas, originalumas, susietumas su kitų autorių darbais minėtuose kontekstuose yra akivaizdus. [...]. Iš esmės nagrinėjami keli ryškiausi architekto kūriniai, ir tikėtina, jog šie darbai taikliausiai atspindi J. Šeiboko projektavimo idėjas: buvęs „Turisto“ viešbutis (1965–1974, dabar – „Best Western – Naujasis Vilnius“) Vilniuje, buvęs Ryšių ministerijos ir centrinės telefonų stoties objektų kompleksas (toliau – Ryšių kompleksas/Ryšių rūmai, aut. past.) (1967–1978), dabar – Sveikatos apsaugos ministerija ir nuomojamos įvairios paskirties patalpos) Vilniuje, buvę Vyriausybiniai svečių namai (1978–1981) Palangoje, „Lietkoopsąjungos“ pastatas (1979–1985) Vilniuje, buvęs Lietuvos taupomasis bankas (dabar – „Swedbank“) būstinė (1996–1997) Vilniuje. Kiti projektai charakterizuojami trumpai. [...].

The analysis of J. Šeibokas‘ architectural creation was enriched by morphological research of Complex of Communications – probably most complex architect‘s work – which was based on G. H. Baker theory. In order to maintain the integrity of the monograph style, this research is provided to a reader as an annex. It should be noted, that creatively most mature J. Šeibokas‘ buildings were constructed in historically significant urban surroundings, i.e. Complex of Communications, “Lietkoopsąjunga”, partially – hotel “Turistas”. These edifices were designed in correlation with predominating urban morphotype, the scale of neighbouring structures, in order to add a new facade harmoniously with the surrounding architectural environment and avoid intervention. J. Šeibokas always took into account the prevailing urban grid and achieved a harmonious result in contemporary way. Nowadays, the condition of various J. Šeibokas’ buildings is unequivalent. Fortunately, all of them are being explotated by far. However, only hotel “Turistas” and Sąjunginė spauda (now – Law and Business Colledge) were reconstructed essentially – the others were partly renovated. Furthermore, the destiny of Complex of Communications is unclear, and soon the other buildings can face the same situation. In general, the survival issue of the Soviet-era buildings is resolved reluctantly, hence their situation is rather vague. And yet, none of J. Šeibokas‘ works has the status of architectural monument.