Developing of sustainability balanced scorecard for the chemical industry: preliminary evidence from a case analysis

Abstract

Companies today operate in an increasingly turbulent environment, with multiple (and sometimes competing) demands. Among these there is sustainability. No longer merely a buzzword, sustainability is becoming a mainstay of organizational operations, and a strategic pre-requisite for long term competitive advantages and business excellence. Crafting and implementing of strategy adapted to the company’s external context and internal resources and capabilities are fundamental, and sustainability needs to be a central element to any such strategy. As such, tools are required that can bring these components together. Long used for performance management and strategic management more generally, the Balanced Scorecard (BSC) could plausibly constitute such a framework, if appropriately extended to include sustainability concerns. The aim of this paper is thus to develop such an extension, through creation of a Sustainability Balanced Scorecard (SBSC), which includes social and environmental perspectives and their interactions with the traditional perspectives. We outline the structure for a SBSC, which takes companies’ overall sustainability objectives into account, as well as the steps required for its development. A case study of the formation and introduction of a “credible” sustainability strategy in the chemical industry is presented. The results demonstrate the usefulness of the SBSC in pursuing sustainability strategies, and provide preliminary evidence that introduction of such a system is likely to lead to fundamental changes in the way a company is managed. Practical implications and managerial guidelines are also reported.

Mokslinė problema. Globalizacija, etinė kompetencija, kokybė, informacinių ir komunikacinių technologijų (IKT) taikymas, darbo jėgos įvairovė ir verslo kompetencijos kelia vis didesnį susirūpinimą 21-ojo amžiaus kompanijoms. Visa tai susijungia, nes išorinės aplinkos dinamiškumas ir sudėtingumas didėja, todėl strategijos kūrimas tampa ypač svarbus kompanijai išlikti, taip pat jos sėkmei ir gebėjimui pasiekti patvarų konkurencinį pranašumą. Patvarumo klausimai taip pat svarbūs įmonėms, kurios nori pasiekimų šiame naujame kontekste. Taigi, patvarumas, viena iš svarbesnių sąlygų kuriant strategiją. Įmonės patvarumo reikalauja tiek vidaus, tiek išorės suinteresuotosios šalys, taip pat visuomenė bei vartotojai. Tai reiškia, kad kompanija turi turėti strategiją, kuri atitiktų ir dabartinių, ir būsimų kompanijos suinteresuotųjų šalių lūkesčius, nedarydama jokių kompromisų gebėjimų ir gabumų požiūriu. Taigi įmonė turi įgyvendinti savo strateginius tikslus ir priemones, kad išliktų globaliame pasaulyje. Viena iš tokių priemonių, kuri dabartiniu metu vis dažniau taikoma yra subalansuota apskaita (SA). Mintis panaudoti SA aplinkos valdymo tikslams, nėra nauja, o bendras SA metodas buvo sudarytas, norint kartu prijungti socialines ir aplinkosaugos perspektyvas. Tačiau, prijungus šiuos du būdus prie SA, nepavyksta išnagrinėti jų specifinių komponentų, taip pat jų įtakos tradicinėms perspektyvoms. Toks metodas, be abejo gali pakenkti socialiniam ir aplinkos apsaugos tvarumui. Pirma, socialinių ir aplinkos apsaugos veiksnių suskirstymas į individualias perspektyvas, o ne ieškojimas bendrų kriterijų visai veiklai ir priimamiems sprendimams, gali būti labiau skaldantis, nei integruojantis. Antra, tokie paprasti pridėjimo metodai sutelkia dėmesį daugiau į kompanijos veiksmų socialines ir aplinkos apsaugos pasekmes. Tyrimo tikslai ir naujumas: Šis darbas yra parengtas, remiantis ankstesniais Bieker (2003) bei Fülöp ir Hernadi (2012) darbais, kurie svarbūs analizuojant ir aptariant įmonių strategijos patvarumo ir verslo kompetencijos sėkmingo bendravimo ir įgyvendinimo bei praktinio pritaikymo klausimus. Šiame darbe siekiama sukurti sistemą, kuri padėtų įmonėms nustatyti tai, kas svarbu analizuojant tvarumą ir kuriant tvarumo strategijas. Taigi šio tyrimo tikslas: užpildyti spragą tiek teorinių, tiek praktinių žinių, kuri yra atsiradusi tarp teorijos ir praktikos (verslo lygiu), prieš tai sukuriant Patvarumo subalansuotą apskaitą (PSA), kuri gali turėti įtaką skirtingų patvarumo strategijų formavimui ir įdiegimui. Reikia paminėti tai, kad šiame straipsnyje aprašomas praktinis šios PSA struktūros pritaikymas didžiausiose Vengrijos chemijos pramonės kompanijose. Bus praktiškai parodytas ištobulintos struktūros veikimas ir panaudojimas. Projektavimo ir tyrimo metodai: Išanalizavus teorinę literatūrą, buvo nustatyta PSA struktūra ir jos plėtrai bei praktiniam taikymui reikalingi etapai. Be to, kas paminėta anksčiau, šios struktūros sukūrimo tikslas buvo pateikti kompanijoms praktišką instrumentą, kurį naudojant, būtų įtrauktas patvarumas kuriant ir diegiant savo strategijas. Tikslas buvo pabandyti įvertinti struktūros taikymą praktikoje, ne tik norint padidinti sukurto instrumento pagrįstumą, bet taip pat ir dėlto, kad mūsų interesai susiję su struktūros kūrimu, kuris gali padėti kompanijoms nustatyti visus svarbius patvarumo tikslus ir sukurti patvarumo strategiją. Kompanija pasirinkta dėl jos dydžio ir reikšmės šalies mastu, taip pat dėl spręstinų socialinių ir aplinkosaugos klausimų, jos išmanymas tradicinės SA, ir galiausiai jos prieinamumas ir noras bendradarbiauti su tyrimo projektu. Iš tiesų, TVK yra viena iš svarbiausių Vengrijos koorporacijų ir jau daugiau nei šešerius metus naudojo tradicinę SA (prieš tai, kai pirmą kartą susitiko su tyrėjais dėl PSA tobulinimo). Vyko susitikimai su aukščiausia vadovybe, Patvarumo vystymo skyriumi, kuris yra atsakingas už kompanijos sveikatos ir saugumo, draudimo ir aplinkos apsaugos klausimus. Nors tai pavienis įdiegimo atvejis, galimybė įdiegti PSA šioje kompanijoje pateikė daug įdomių ir naudingų duomenų apie struktūros aktualumą ir tinkamumą kompanijoms, norinčioms pirmauti, įtraukiant į jų strategiją patvarumą. Rezultatai ir praktinė reikšmė: Šiame darbe pasiūlyta PSA yra sudaryta pagal tradicinę SA, pateikiant platesnę struktūrą, kur suinteresuotųjų pusių ir patvarumo dydžiai yra integruoti su tradicinėmis perspektyvomis. To rezultatas yra Patvarumo SA, apimanti kitokį turinį ir kitokią struktūrą. Ji pristato socialines ir aplinkos apsaugos perspektyvas, todėl su šiomis perspektyvomis susiję tikslai gali būti nubrėžti aiškiai ir tiesiogiai. Ši struktūra „peržengia" paprastą papildymą, nes su patvarumu susiję tikslai yra nagrinėjami kiekvienoje tradicinėje perspektyvoje ir yra atsižvelgiama į sąveiką tarp jų ir dviejų naujų dydžių. Papildant struktūros vystym�� ir pateikiant kiekvieno etapo įdiegimo vadovą, šiuo darbu buvo ieškota būdo kaip įdiegti šią PSA kompanijos kontekste. Tarp suvokiamos naudos, pastebėtos taikant šią struktūrą vienoje iš didžiausių Vengrijos kompanijų, verta paminėti, kad SA: (1) leido geriau suprasti patvarumo koncepciją ir kompanijos pastangas jai pasiekti; (2) padėjo pabrėžti sritis, kuriose trūko patvarumo veiksmų; (3) padėjo paaiškinti kaip socialiniai ir aplinkos apsaugos klausimai buvo integruoti į kompanijos sprendimų priėmimo procesus ir veiklą; ir (4) pateikė teorines gaires Patvaraus vystymo skyriui, kad šis suplanuotų savo operatyvinę veiklą, remdamasis ilgalaikio patvarumo ir verslo kompetencijos tikslais. Nors tai pavienis pritaikymas, šie rezultatai yra daug žadantys, atsižvelgiant į PSA potencialą, kaip įrankį, skirtą integruoti kitas ir būsimas suinteresuotas šalis (įskaitant aplinką) ir jų interesus į kompanijos veiklą ir taip potencialiai įgyjant konkurencinį pranašumą.