Formation of foreign direct investment policy: case of Estonia

Abstract

When selecting a method for the formation of FDI policy, another problem arises: the methods based on correlationregression analysis are frequently applied in the literature. This analysis is helpful in assessing relationships between individual factors; however, it does not allow determining the complex components of FDI policy. The authors assume that FDI policy is characterized by multi-criteria, therefore one of the qualitative multi-criteria methods – ANP – has been chosen for an empirical study because of the fact that, using this method, not only the effect of a criterion or sub-criterion but also the relationships between the sub-criterion are assessed. The criteria system is based on SWOT analysis. Four alternatives to current FDI policy are suggested which account for the threats and weaknesses that are characteristic of the Estonian economy. The following alternatives for FDI policy are proposed: FDI policy focused on the service sectors; FDI policy focused on the export promotion; FDI policy focused on R&D, and FDI policy focused on the manufacturing sectors. According to the research, FDI policy in Estonia is mostly influenced by its strengths and opportunities. The main weakness is the research and innovation system that may prevent from the attraction of FDI in knowledge-intensive sectors. A repeated synthesis highlighted Estonia’s potential to successfully attract FDI and to exploit them in the knowledge-intensive services, high-tech and medium-tech sectors. The research results indicate that attracting FDI to the service sector would be the most effective policy that would bring a long-term positive impact on the country’s economic development.

Daroma prielaida, kad tiesioginių užsienio investicijų politikai būdingas daugiakriteriškumas, todėl empiriniam tyrimui atlikti pasirinktas vienas iš kokybinių daugiakriterių metodų - ANP. ANP metodas pasirinktas todėl, kad, naudojant šį metodą, įvertinamas ne tik kriterijų ar subkriterijų poveikis, bet ir subkriterijų tarpusavio saryšiai. Be to, ANP metodas sudaro galimybę įvertinti ne tik išorinius, bet ir vidinius to paties kriterijaus dedamųjų saryšius. ANP metodas pritaikomas penkiais etapais. Pirmąjame etape konstruojama kriterijų sistema, indentifikuojami subkriterijai ir pateikiamos alternatyvos. TUI politikos kriterijų sistema sudaroma SSGG analizes pagrindu. Kriterijų sistemaą sudaro keturios grupės: šalies stiprybės, silpnybės, galimybės ir grėsmės. SSGG analize išryskinamos Estijos unikalios savybės TUI politikai formuoti. Tyrimo tikslas - sukurti nagrinėjamam objektui tinkamiausią tiesioginių užsienio investicijų politiką. Antrąjame etape, porinio palyginimo metodu, nustatomas rodiklių reiksmingumas ir apskaiciuojami prioritetiniai vektoriai bei ekspertinio vertinimo rezultatais nustatomas kiekvieno faktoriaus reikšmingumas. Treciąjame etape apskaičiuojamas suderinamumo indeksas bei suderinamumo koeficientas, kuris nusako modelio pagrįstumą. Ketvirtąjame etape sudaromos supermatricos, kurių svoriai parodo tarpusavio sąveiką sistemoje. Penktąjame etape - parenkamos alternatyvos. Kompleksinei tiesioginių užsienio investicijų politikai formuoti siūlomos keturios alternatyvos: TUI politika, orientuota į MTEP sektorius; TUI politika, orientuota į paslaugų sektorius; TUI politika, orientuota į gamybinius sektorius; TUI politika, orientuota pritraukti daugianacionalines koorporacijas, kurių investavimo motyvas - eksportas. [...]