Įrodymas kaip medija scholastinėje mokslo teorijoje

Abstract

Straipsnyje, atsižvelgiant į termino ,,medija” lotyniškąsias šaknis, ieškoma šiuolaikiškai suprastos medijos atitikmenų scholastinėje mokslo teorijoje. Prieinama prie išvados, kad tokiais atitikmenimis laikytini mokslinio pažinimo instrumentai, arba medijos, – įrodymas ir apibrėžimas. Straipsnyje apsistojama ties pirmąja kognityvine medija. Analizuojama įrodymo definicija ir jam keliamos sąlygos, nagrinėjamos įrodymo rūšys ir jų tarpusavio santykis. Akcentuojamas scholastų požiūris, kad gauti patikimų mokslinių žinių, jas išsaugoti ir perduoti galima tik derinant ir susiejant šias įrodymo rūšis.

Turning back to Latin roots of term „medium“, the article searches for equivalents to contemporary conceptions of medium within the scholastic theory of science. The author of the article concludes that the status of above mentioned equivalents should be assigned to instrumenta sive media scientiae, that is, to demonstration and definition. The article confines itself to the first cognitive medium, analyzing definition and the necessary conditions of demonstration as well as species of demonstration and relations between them. Finally, the article emphasizes the attitude of the Scholastics that one can reach, retain and communicate reliable scientific knowledge only by combining and connecting the species of demonstrative medium.