Mokyklos ir šeimos sąveikos ypatumai S. Šalkauskio filosofijoje ir ugdymo tikrovėje

Abstract

Straipsnyje aptariami mokyklos ir šeimos sąveikos esminiai ypatumai Stasio Šalkauskio tekstuose ir dabarties edukacinėje erdvėje–ugdymo tikrovėje. Iškeliama didžioji tezė: S. Šalkauskio filosofijoje pateikiamas mokyklos kaip bendruomenės ir kitų prigimtinių veiksnių, ypač šeimos, sąveikos modelis grindžiamas realios tikrovės pažinimo metodologija ir yra orientuotas į siekį ugdyti žmogų kaip asmenybę. Mokykla kaip bendruomenė savo funkciją gali atlikti tik tuomet, kai visi jos nariai bendrai dirba, susiklauso, siekia bendrų, su visuomeniniu gyvenimu susijusių tikslų. Iš didžiosios tezės išsirutulioja mažoji tezė: šalies švietimo sistemos kaitą reglamentuojančiuose norminiuose aktuose akcentuojama, kad mokinių tėvai / globėjai / rūpintojai yra mokyklos bendruomenės sudedamoji dalis, tačiau ugdymo tikrovėje mokyklos ir šeimos ryšiai nėra tvirti. Ilgalaikiai tyrimai atskleidė, kad didžioji dalis mokinių tėvų / globėjų / rūpintojų mokykloje lankosi ir su pedagogais kontaktuoja tik per susirinkimus arba esant reikalui. Su mokykla nuosekliai ir produktyviai bendrauja tik kas ketvirta šeima. Tačiau mokinių tėvai / globėjai / rūpintojai nėra abejingi ugdymo proceso kaitos raiškai ir norėtų bei galėtų jaustis visaverčiais mokyklos bendruomenės nariais. Akivaizdu, kad mokyklos ir šeimos sąveikos ypatumai S. Šalkauskio filosofijoje ir dabarties edukacinėje erdvėje–ugdymo tikrovėje–nėra adekvatūs.

The article discusses the peculiarity of interaction between school and family in the texts of Stasys Šalkauskis and in the contemporary reality of education. The major the-sis is drawn: a model of the interaction between the school as a community and other natural factors, especially the family, is presented in Stasys Šalkauskis’ philosophy, which is grounded on the methodology of reality cognition, and is directed towards the attempt to develop a human as a personality. The school as a community can perform its function provided all its members cooperate, hear out each other, and seek for common goals related to social life. With regard to the major thesis, the minor the-sis is drawn: normative acts regulating the changes of education system and scientific works emphasize that learners’ parents / foster-parents / caregivers are part of school community; however, the connections between the school and family are not tight in the educational reality. The lasting research has revealed that the greater majority of parents / foster-parents / caregivers visit schools and meet the teachers only during parents’ meetings or when there is a necessity. Merely every fourth family closely and efficiently cooperates with the school. It is obvious that features of the interaction between school and family of Stasys Šalkauskis’philosophy and in the contemporary reality of education are not adequate.