Kultūrinės industrijos kritika ir kūrybinių industrijų problemos

Abstract

Straipsnyje lyginami skirtingi kultūrinės industrijos ir kūrybinių industrijų diskursai, turintys giminingą turinį ir etimologiją. Anot kritikų, kultūrinė industrija, apeliuodama į ekonominius santykius arba verslumą, drauge suponuoja kultūros produktų suprekinimą, t. y. kultūros produktų masinį platinimą, masinį vartojimą, kuriam padeda naujosios (informacinės) technologijos bei medijos, vis labiau atitrūkstančios nuo savo užsakovų ir diktuojančios savo taisykles visuomenei. Susiliejus šitiems skirtingiems žmogaus kultūros elementams, kultūros produktas tampa perkama-parduodama preke, kuri eliminuoja pačią kultūrą. Kultūra neišvengiamai tampa masinės komunikacijos dalimi: menas, ideologija, medijos susilieja į tam tikrus kultūros produktus. Kūrybinės industrijos – įvairių kultūros rūšių, kaip antai meno, medijų, verslo, technologijų, susiliejimo rezultatas. Kūrybinės industrijos, kaip antai reklama, dizainas, mada, kinas, leidyba, kompiuteriniai žaidimai ir kt., veikia kaip visuomenės pokyčių katalizatorius. Tam tikros (architektūros, mokslinių tyrimų) kūrybinės industrijos iškyla ar net sprogsta dėl technologijų ar medijų plėtros, ir tai liudija postindustrinės visuomenės poslinkius. Kūrybinės industrijos žymi kardinalius poslinkius visoje medijų sistemoje, įsivyrauja nauja medijų tvarka.

Although they have kindred content and etymology, the discourses of cultural industry and of creative industries are different. This article deals with this difference. According to the critics, cultural industry appeals to economic relations or entrepreneurship and so presupposes commodity relations in culture, i. e. mass distribution and mass consuming served by new (information) technologies and the media. Hence, cultural industry loses touch with the customers and dictates its rules for society. After these different elements of human culture interflow a cultural product becomes a commodity that eliminates very culture. Culture inevitably becomes a part of mass communication: art, ideology and the media interflow into certain cultural products. Creative industries are the result of different cultural sorts, including art, the media, business and technologies. Creative industries (advertising, design, fashion, cinema, publishing, computer games etc.) function as catalyst of social changes. Certain creative industries (architecture, scientific research) rise or even explore because of the development of the media and technologies. This dynamic witnesses the changes of post-industrial society. Creative industries mark cardinal changes in whole system of the media, i. e. new order of the media.