Apibrėžimas kaip medija scholastinėje mokslo teorijoje

Abstract

Straipsnyje nagrinėjama scholastinės mokslo teorijos antroji kognityvinė medija – apibrėžimas. Analizuojama scholastinė apibrėžimo definicija ir jos santykis su šiuolaikine apibrėžimo samprata, aptariamas apibrėžimo ir nemedijuoto paprasto bendrosios daiktinės prigimties suvokimo skirtumas, atskleidžiamas apibrėžimo ir įrodymo santykis. Prieinama prie išvados, kad tikslų ir aiškų daikto esmės pažinimą teikiantis apibrėžimas scholastinėje mokslo teorijoje laikytas tobulesniu pažinimo įrankiu už įrodymą. Kita vertus, akcentuota, kad išbaigtam moksliniam žinojimui reikalingos abi kognityvinės medijos – išsamias mokslines žinias tegalime pasiekti, išsaugoti ir perduoti tik derindami ir susiedami apibrėžimo ir įrodymo medijas.

The article investigates the second cognitive media of the scholastic theory of science, i. e., definition.The author of the article compares the scholastic and contemporary conceptions of definition, scrutinizes the distinction between the definition and the unmediated simple intellective apprehension of the universal nature, and also reveals the relation between definition and demonstration. The article concludes that within the framework of the scholastic theory of science, the definition was considered a more perfect scientific tool than demonstration. On the other hand, the scholastics emphasized that perfect scientific cognition requires both cognitive media. According to them, one can reach, retain and communicate the full-scale of scientific knowledge only by combining and connecting definition and demonstration.