Būsto įsigijimo sąlygų įtaka jaunimui įsitvirtinti nacionalinėje darbo rinkoje

Abstract

Ekonomikos raidos požiūriu svarbu, kad jaunimas sėkmingai dalyvautų darbo rinkoje. Didesnis jaunimo užimtumas ir mažesnis nedarbas reiškia ilgesnį atskiros gyventojų kartos ekonominio aktyvumo laikotarpį ir spartesnę šalies ūkio plėtrą. Lietuvos gyventojų užimtumo didėjimo tendencija būdinga vidutinio ir vyresnio amžiaus asmenims, bet ne jaunimui. Jaunimo iki 25 metų užimtumas daugiausia mažėja dėl padidėjusios emigracijos į Vakarų šalis. Kiekvienais metais mūsų šalį palieka nemažai protingų, išsilavinusių jaunų žmonių. Dalis jų vyksta tęsti mokslų, stažuotis arba randa darbą pagal specialybę. Kiti savo diplomą iškeičia į nekvalifikuotą, bet geriau nei Lietuvoje mokamą darbą. Vykstant vienpusei darbo jėgos, ypač kvalifikuotos, emigracijai, šalis patiria akivaizdžių nuostolių - prarandamos valstybės investicijos, įdėtos į žmogiškąjį kapitalą; mažėja sukuriamas produktas ir kt. Mokslinėje literatūroje pažymima, kad nuosavo būsto turėjimas prisideda prie emigracijos stabdymo. Straipsnyje nagrinėjama, kokią įtaką turi gyvenamojo būsto įsigijimo sąlygos jaunimo įsitvirtinimui nacionalinėje darbo rinkoje. Atlikta sociologinė aukštųjų mokyklų studentų apklausa parodė, kad dauguma jaunų žmonių siekia kuo greičiau pradėti darbinę veiklą ir kuo didesnių atlyginimų, kad galėtų paimti būsto paskolą. Vyriausybė negali tiesiogiai dalyvauti atlyginimų didinimo procese (išskyrus minimalaus atlyginimo nustatymą), o keldama darbo užmokestį biudžetiniams darbuotojams bei valstybės tarnautojams, tik prisideda prie biudžeto išlaidų didinimo. Todėl straipsnyje, išanalizavus būsto rinkos struktūrą Lietuvoje, gyvenamojo būsto įsigijimo galimybes, valstybės teikiamos paramos jaunimui problemas, teikiami pasiūlymai, galintys daryti įtaką jaunimo apsirūpinimo būstu problemos sprendimui.

It is important for youth to participate successfully in the labour market from the viewpoint of economy development. The increase of youth employment and decrease of unemployment determines a longer period of economic activity of a particular generation and faster development of national economy. The tendency of growing employment of Lithuanian population is inherent for middle aged and elder people, but not for the youth. Employment of young people up to 25 years declines mostly because of increased emigration to the Western countries. A lot of clever, educated young people leave our country every year. A part of them is going to continue their studies, acquire some experience or find a job according to speciality. Others exchange their diplomas for unqualified but better paid than in Lithuania work. Due to one-sided emigration of manpower (especially qualified) our country sustains obvious losses: lost investments in human capital; decline of production, etc. Scientific literature notes that the ownership of a home promotes the decrease of emigration. The article deals with the influence of purchasing conditions of living space for the youth’s integration into the national labour market. Accomplished sociological survey of the last year students in higher schools showed that the most of young people are seeking to start working as quickly as possible and to receive salaries as high as possible in order to take a loan for purchasing their own home. The government can't participate directly increasing salaries (except fixing the minimum salary level), and while raising salaries for budgetary and office employees influences budgetary expenses. Therefore this article after the analysis of the structure of housing market in Lithuania, possibilities for house purchase and problems of state support for youth provides some suggestions that could help young people to acquire their own homes.