Klimato kaita: poveikis Lietuvos žemės ir miško ūkiui =

Abstract

Žemės ir miškų ūkio sektorių prisitaikymo prie vis didėjančios klimato kaitos galimybės turi būti detaliai analizuojamos, nes šie sektoriai ypač jautrūs klimato pokyčiams. Straipsnyje pristatomi Lietuvos agrarinės ekonomikos institute atlikto tyrimo, skirto identifikuoti svarbiausias grėsmes ir galimybes, iškilusias Lietuvos žemės ir miškų ūkio sektoriams, rezultatai. Vertės grandinės modelio taikymas analizei leido nuosekliai peržiūrėti visas pagrindinės veiklos grandis gaminant žemės ūkio ar miškininkystės produkciją ir atskleisti svarbiausius veiksnius, susijusius su klimato kaita, dėl kurių poveikio keičiasi kiekvienos grandies indėlis kuriant pridėtinę vertę.Tyrimo metu buvo naudojami kokybiniai tyrimo metodai: vertės kūrimo grandinės analizė, strateginių veiksnių analizė, technologinio proceso grandžių jautrumo klimato kaitai analizė, palyginamoji analizė, ekspertinio vertinimo ir profesinės patirties apibendrinimo empiriniai metodai bei grupinė diskusija. Naudojant šiuos metodus, identifikuoti svarbiausi išoriniai veiksniai, artimiausioje ateityje darysiantys poveikį Lietuvos augalininkystės, gyvulininkystės ir miškų ūkio sektoriams, į kuriuos turėtų atsižvelgti ūkininkai ir nacionalinės politikos formuotojai, strategiškai vertindami riziką dėl klimato kaitos.

Adaptation opportunities to the climate change of agriculture and forestry business should be analyzed in greater details because these two sectors are particularly vulnerable to the climate change. The article present results of research performed by Lithuanian Institute of Agrarian Economics on the most significant threats and opportunities of Lithuanian agriculture and forestry related with climate change. Value chain model used for this research helped to reveal all activities by which a good or service in agriculture and forestry business sector is produced, distributed and marketed and climate change impact on each of these activities. Qualitative research methods were used for this research: the value chain analysis, analysis of strategic business activities in agriculture and forestry, sensitivity of each step of technological process to the climate change, comparative analysis, generalisation of experience and focus group discussion. The most important external factors affecting Lithuanian agriculture and forestry were identified by using these research methods. These factors should be on the focus in the process of the strategic risk management strategy formulation for Lithuanian agriculture and forestry sectors used by farmers and national policy makers.