Jauno amžiaus imtynininkų kojų raumenų anaerobinis pajėgumas

Abstract

Imtynės priskiriamos prie aciklinių sporto šakų, joms būdingas kintamas fizinių krūvių intensyvumas ir dažna imties eigos kaita. Šios sporto šakos specifinė treniruotė įvairiapusiškai veikia organizmą imties eigos metu. Aktyvinama daugelis raumenų grupių, esant laiko stokai imtynininkas verčiamas spręsti imties taktikos gudrybes, todėl daugeliu atvejų įgyvendinami nenumatyti sprendimai, kuriems priimti reikia didelių valios pastangų didėjančio nuovargio ir psichofizinio diskomforto fone. Specialusis imtynininko fizinis parengtumas priklauso nuo individualaus aerobinio ir anaerobinio potencialo lygio, t. y. nuo anaerobinio (AT) slenksčio. Galima prielaida, kad pasiektas raumenų galingumas ties AT yra labai reikšmingas varžybinės imties rezultatui. Šio rodiklio nustatymas rodo pasireiškiantį periferinį (raumenų) nuovargį, esant psichofiziniam diskomfortui, juo labiau, kad tokia būklė gali kartotis imties metu. Mūsų darbo tikslas buvo nustatyti jauno amžiaus savigynos imtynininkų anaerobinį pajėgumą ir jo kitimus dvejų metų treniruotės cikle. Tyrimuose dalyvavo 16 savigynos imtininkų, kurie treniravosi trejus metus tris kartus per savaitę po dvi valandas. Buvo atlikti dvejų metų ilgalaikiai tyrimai. Anaerobinis pajėgumas vertintas Wingate testu – buvo minama 70 aps./min 50 W galingumu. Tyrimo metu nustatytas laikas, per kurį pasiektas maksimalus galingumas, jo išlaikymo trukmė, apsukų skaičius per 30 s, darbas (J/aps.), maksimalus darbas (W, W/kg) ir laktato koncentracija. Paaiškėjo, kad didėjant treniravimosi stažui organizmo brendimo metu anaerobinį pajėgumą apibūdinantys rodikliai kinta individualiai. Tai rodo, kad savigynos imtynininkų anaerobinio pajėgumo rodiklių kaitos ypatumai apibūdina individualius adaptacinius raumenų funkcijos požymius.

The high indicators of variability in the time to attain and sustain of maximal power output (s), show that there are large reserves of anaerobic capacity of the lower limbs of the tested wrestlers, regardless of the level of their sporting advancement. Teenager’s sports training sessions, loads and methods represent an actual biologic scientific problem, demanding for deeper analysis, specification of training session’s contents and physiologic substantiation of methods applied.