Vaikų poreikių tenkinimas ir psichosocialinis prisitaikymas tėvams išvykus iš Lietuvos

Abstract

Tyrimo tikslas – remiantis mokytojų atsakymais įvertinti vaikų poreikių tenkinimą ir psichosocialinį prisitaikymą tėvams išvykus iš Lietuvos. Tyrimo metodai. Pagrindinis tyrimo metodas – anketinė bendrojo lavinimo mokyklų mokytojų apklausa. Iš viso tyrimo metu apklausta 220 bendrojo lavinimo mokyklų mokytojų, kurių vadovaujamose klasėse mokėsi bent vienas vaikas, kurio tėvai buvo laikinai išvykę dirbti į užsienį. Duomenys analizuoti atsižvelgiant į vaikų amžių, lytį, tėvų išvykimo trukmę ir palyginti su kitų tyrimų duomenimis. Tyrimo rezultatai. Mokytojų požiūriu, tėvų išvykimas neturėjo įtakos daugeliui vaikų tenkinant savo fizinius ir socialinius poreikius. Neigiamos įtakos tėvų išvykimas, anot mokytojų, turėjo 9,6 proc. vaikų, jiems tenkinant fizinius poreikius, ir 16,8 proc. vaikų, tenkinant socialinius poreikius. Vertindami tėvų išvykimo įtaką vaikų pažangumui mokykloje, mokytojai nurodė, kad 50,2 proc. vaikų pažangumui tėvų išvykimas įtakos neturėjo. 23,1 proc. vaikų pažangumas mokykloje, tėvams išvykus, pablogėjo. Vertindami vaikų mokymosi motyvacijos pokyčius, išvykus jų tėvams, pedagogai nurodė, kad didžiosios dalies vaikų motyvacija mokytis nepakito. 19,5 proc. mokinių, kurių tėvai išvykę, mokymosi motyvacija sumažėjo. Kalbėdami apie didžiąją dalį mokinių, mokytojai neigiamų elgesio ir emocijų pokyčių nenurodė, tačiau kai kurių vaikų savijauta ir elgesys, išvykus tėvams, pasikeitė. Rezultatai atskleidžia, kad, mokytojų nuomone, mokiniams labiau būdingi kai kurie elgesio ir emocijų sunkumai, kai tėvų išvykimo trukmė yra ilgesnė nei 3 metai, palyginti su trumpesniais išvykimo laikotarpiais. Svarbiausios mokytojų nurodomos prevencinės priemonės, galinčios sušvelninti tėvų emigracijos įtaką vaikams prisitaikyti, apima įvairias sritis ir atspindi prevencijos krypčių kompleksiškumo poreikį. Išvados. Atliktas tyrimas atskleidė, kad daliai vaikų jų tėvų išvykimas yra susijęs su poreikių tenkinimo pokyčiais, pažangumo ir mokymosi motyvacijos sumažėjimu bei įvairiais elgesio ir emocijų sunkumais.

Aim. The aim of the research presented in the article was to determine the level to which the physical and social needs of children are satisfied when parents are working abroad and to evaluate some aspects of children’s psychosocial adjustment. Method. The method used in this study was a survey based on the questionnaire for secondary school teachers. In total 220 teachers participated in the survey. They completed questionnaires about 324 children. Data is analysed according to child’s age, gender and duration of parents’ absence. Results. The study revealed that for most children parents’ absence did not influence the satisfaction of their physical and social needs. According to the teachers, negative effect of parent absence was experienced by 9,6 perc. of children in regard to the satisfaction of their physical needs and by 16,8 perc. of children in regard to the satisfaction of their social needs. Part of the children experienced changes in academic achievement and learning motivation related to parents’ work migration. 23,1 perc. of children demonstrated the drop of their academic achievements and 19,5 perc. of children demonstrated a decrease in their learning motivation related to work migration of the parents. According to the tearchers, part of the children experienced behavioral and emotional problems related to their parents absence. The results revealed that behavioral and emotional problems were more evident when the duration of emigration was longer than 3 years. Prevention guidelines for these families are discussed. Conclusions. The study revealed that, according to the teachers, part of the children experience changes in the satisfaction of their needs, academic achievements and learning motivation and various behavioural and emotional problems in relation to the temporal emigration of parents.