Eksperimentiniai biologinio geležies ir mangano šalinimo vienalaipsniu košimu iš aeruoto požeminio vandens tyrimai

Abstract

Eksperimentiniai tyrimai vykdyti Kirtimų vandentiekio mazge, jais siekta išsiaiškinti biologinio geležies bei mangano oksidavimo ypatumus ir galimybes šalinant iš geriamojo vandens šias priemaišas. Vilniaus Pagirių vandenvietės požeminis vanduo, valytinas nuo per didelių geležies bei mangano kiekių, 2001 10 20-2001 11 20 laikotarpiu buvo košiamas eksperimentiniu biologinio oksidavimo koštuvu 7, 10, 15 ir 20 m/h greičiu. Eksperimentų rezultatai rodo, kad geležies filtrate nebelieka, o mangano lieka nedideli kiekiai, atitinkantys higienos normos reikalavimus labai geros kokybės vandeniui. Eksperimentinio koštuvo užpilde buvo rastos gelžbakterės (2 pav.), iš kurių vyrauja siūlinės Fe bei Mn aplink ląsteles kaupiančios rūšys. Didžiausia gelžbakterių biomasė (ChDS rodiklis) nustatyta koštuvo viršutiniuose sluoksniuose (apie 250 mm užpildo gylyje), kur intensyviausiai šalinta geležis (2 lentelė). Mangano oksidavimas vyko ne taip efektyviai, kaip geležies, didesni jo kiekiai pašalinti iš vandens gilesniuose koštuvo sluoksniuose (apie 1250 mm gylyje).

For the experimental investigation the underground water of the Pagiriai watering place (Kirtimai watering place junctions) in the Vilnius city was chosen. Water from this watering place does not meet the requirements of a satisfactory quality class due to high concentrations of iron and manganese (Table 1). Experiments were carried out over 2001.10.20-2001.11.20 with the aim to remove iron and manganese from groundwater using microbiological units. Underground water was filtered through an experimental biological oxidation sand filter (Fig. 1) at a rate of 7, 10, 15 and 20 m/h. The results of the outlet and the concentration of manganese corresponds to the class of a very high quality. Iron bacteria (Fig. 2) were found in experimental filter media. The biomass of iron bacteria was evaluated by the chemical oxygen demand (COD) method and it was highest at a filter bed depth 250 mm, when iron oxidation was active. The biooxidation of manganese was not so effective, the bulk of manganese was removed from water at a filter bed depth of 1250 mm.