Dirbančiųjų ekologijos ir ergonomikos bei gyvenimo kokybės tyrimai

Abstract

Paskutiniais metais ekologija, ergonomika ir gyvenimo kokybė daugelyje šalių atsidūrė visuomenės bei vyriausybių dėmesio centre. Jiems keliami vis didesni reikalavimai. Būdama geriau informuota šiais klausimais visuomenė daugiau tikisi ir reikalauja geresnių standartų. Tokioje situacijoje šalyje gyvenimo kokybė tampa vienu iš sveikatos reformos prioritetų. Ergonomikos tyrimui svarbu informaciją apie žmogaus sugebėjimus ir elgseną pritaikyti projektuojant mašinas, įrangą, procedūras ir aplinką, visa tai, ką žmogus naudoja ir kas jį supa. Pasiekus aukštą sistemos „žmogus-mašina-aplinka“ efektyvumą, gerėja darbo kokybė, eksploatavimo ir priežiūros patogumai, per trumpesnį laiką įsisavinami įrenginiai, gerėja darbo sąlygos, padidėja darbuotojų suinteresuotumas darbu, palaikomas aukštas darbingumo lygis ir sveikata. Ištyrėme 100 dirbančiųjų. Iš jų 67 arba 67% vyrai ir 33 (33%) moterys. Vidutinis tirtų respondentų amžius – 33 metai ir svyravo nuo 20 iki 55 metų. Naudojome Pasaulinės sveikatos organizacijos klausimyną WHOQOL-100. Tyrimo rezultatai parodė, kad 10% tirtų dirbančiųjų gyvenimo kokybė yra labai gera, 65% – gera, o 23% savo gyvenimo kokybę įvertino nei prastai, nei gerai ir 1% įvertino prastai ir labai prastai. Nustatytas statistiškai reikšmingas ryšys tarp žmonių, dirbančių didelės rizikos nepalankioje ekologinėje aplinkoje, subjektyvios gyvenimo kokybės ir tokių demografinių rodiklių kaip lytis, amžius ir išsilavinimas. Savo gyvenimo kokybę geriausiai vertino jauni 20-30 metų asmenys, turintys aukštąjį išsilavinimą.

Over the recent years, in many countries society and the governments have focused their attention on the issues of ecology, ergonomics and the quality of life, which demand more and more investments. The better informed society has more expectations and demands higher standards. In this situation, quality of life in the country becomes one of the health reform priorities. In ergonomic studies, it is important to apply the information on man’s abilities and behaviour while designing machines, apparatus, procedures and environment, – all what is used by man and surround him. The aim of the current work was to investigate the ecology, ergonomics and quality of life of working people. The study cohort comprised 100 workers (67 males and 33 females) aged 20 to 55 years (mean, 33 years). The WHOQOL-100 questionnaire was used to gather the data. The 26–35-year age group gave the highest evaluation of their quality of life, possibly because of a young age and thus a weaker impact of the environment. Of the study subjects, 10% evaluated their quality of life as very good, 65% as good, 23% as neither good nor bad, and 1% as bad or very bad. A statistically significant relation was found between the self-assessed quality of life of individuals working in an ecologically unfavourable high-risk environment and the demographical indices such as gender, age and education. The self-assessed quality of life was highest in young people aged 20–30 years and having a higher education.