Safety assessment of the low and intermediate level radioactive waste near-surface repository for Stabatiškė site (Lithuania)

Abstract

A computer code FEFLOW 5.0 was applied for simulating transport of the most mobile radionuclides (3H, 14C, and 129I) with groundwater from the designed low and intermediate level radioactive waste near-surface repository at Stabatiškė site. An analysis of the variability of the model parameters of hydrogeological system such as dispersivity, hydraulic conductivity, porosity, and radionuclide solid / liquid distribution coeffcient (Kd) has been made. The obtained results show that the activity concentration of the most mobile radionuclides in aquifer will remain low for a long time after the repository closure and the conservatively predicted maximal annual effective dose (8.9 . 10-3 mSv/y) to the inhabitant will be much lower than the dose constraint (0.2 mSv/y).

Apie 100000 m3 ma o ir vidutinio aktyvumo radioaktyviųjų atliekų, susidarančių Ignalinos AE eksploatacijos metu bei susidarysiančių ją išmontuojant, turės būti palaidotos paviršiniame "kalvos" tipo kapinyne. Vietovės parinkimo metu kaip viena iš geriausių alternatyvų buvo pasirinkta Stabatiškės aikštelė (Ignalinos AE rajonas). Paviršinio kapinyno Stabatiškės aikštelėje preliminariai saugos analizei buvo naudota kompiuterinė programa FEFLOW 5.0. Detaliau buvo modeliuoti trys radionuklidai (3H, 14C, 129I), dėl blogu sorbciniu savybių iliustruojantys galimos didžiausios taršos mastus. Tričio bei 129I tūriniai aktyvumai (atitinkamai iki 2500 Bq/m3 po 92-95 metų ir 3,4 Bq/m3 po 1900-2000 metų) vandeningame sluoksnyje 150 m atstumu nuo kapinyno nebus žymūs. Prognozuojamas didesnis 14C tūrinis aktyvumas (»10000 Bq/m3 po 7100-7200 metu ). Požeminiame vandenyje 14C bei 129I sklaidos šleifas gali pasiekti Drukšių ežerą , tačiau tūriniai aktyvumai ežero vandenyje bus nedideli. Stabatiškės aikštelėje modeliuota kai kuriu parametrų (pasiskirstymo koeficiento, aplinkos dispersiškumo, filtracijos koeficiento bei poringumo) kaita, lemianti nuklidų sklaidos įvertinimą. Didžiausią įtaką skaičiavimo rezultatams turės aplinkos dispersiškumo pokyčiai, mažiau atsispindės pasiskirstymo bei filtracijos koecientų kaita. Mažiausią įtaką įvertinimui turės poringumo parametro kaita. Modeliavimo rezultatai rodo, jog svarbiausių radionuklidų tūriniai aktyvumai vandeningame sluoksnyje bus maži ilgą laiką po kapinyno uždarymo ir metinė efektinė dozė hipotetiniam gyventojui bus mažesnė už apribotąją metinę doze (0,2 mSv/m.).