Lietuvos valstybės išlaidų masto ir struktūros lyginamieji vertinimai

Abstract

Atlikta Lietuvos 1995–2001 metų valstybės išlaidų lyginamoji analizė, vertinant penkias naująsias ES nares, penkias ES senbuves, taip pat Lietuvos kaimynes Baltarusiją ir Rusiją (NVS šalys), leido nustatyti tam tikrus dėsningumus. Iš dvylikos tirtų valstybių Lietuva pagal valstybės išlaidų rodiklį (proc. BVP) yra mažėjančios eilės pabaigoje ir eina prieš Rusiją. Pagal išlaidų struktūrą funkcijų pjūvyje Lietuva neišsiskiria iš bendro naujųjų ES narių fono ir per 1995–2001 metus sumažino struktūrinius skirtumus nuo ES senbuvių. Iš visų nagrinėtų šalių Lietuvos valstybės išlaidų santykiniai pokyčiai pagal atskiras išlaidų grupes funkcijų pjūvyje yra didžiausi, o visų valstybės išlaidų (proc. BVP) pokytis yra mažiausias. Valstybėms nebūdinga perskirstyti daugiau kaip pusės sukurto bendrojo vidaus produkto – priartėjus prie tokios ribos pastebima išlaidų mažėjimo tendencija. Pateikti valstybės išlaidų masto ir struktūros bei jų dinamikos lyginamieji vertinimai gali būti orientyru planuojant šalies fiskalinės darnos rodiklius, tobulinant viešojo sektoriaus valdymą, įgyvendinant nacionalinio biudžeto reformas.

The structure of public expenditure on function section of our country is similar to one of other new members of the EU, Lithuania made steps during 1995–2001 towards the structure of public expenditure on function and economic classifications the countries – old residents. The relative changes of Lithuanian public expenditure in function section were the largest between all the investigated countries, while the change of total public expenditure (% of GDP) was the smallest. The disclosed comparative estimates of public expenditure on these scale and structure and its tendencies can be used as a reference point for creating the fiscal policy, improving public sector management and implementation of national budget reforms. These estimates may also serve as arguments for tax reforms what is a topical issue for the present time.