Rizikos veiksnių poveikis odos ir audinių vientisumui

Abstract

Darbo tikslas. Išanalizuoti veiksnius, darančius įtaką slėgio opų išsivystymui. Tyrimo medžiaga ir metodai. Tyrimas vyko vienoje Vilniaus miesto universiteto ligoninėje. Slėgio opų atsiradimo rizikos vertinimui naudota modifikuota Nortono skalė. Analizuoti 655 pacientų slėgio opų atsiradimo atvejai. Statistinė duomenų analizė atlikta naudojant IBM SPSS Statistics 19,0 ir Microsoft Office Excel 2016 programas. Taikyti aprašomosios statistikos metodai. Ryšio stiprumo laipsnis įvertintas apskaičiuojant šansų santykį OR ir jo atitinkamą pasikliautinąjį intervalą (PI 95 %). Statistinio patikimumo rodiklis vertintas, kai p reikšmė ne didesnė kaip 0,05 (p≤0,05), ir daroma išvada, kad skirtumai yra statistiškai reikšmingi. Darbo rezultatai ir išvados. Mažiau nei pusė pacientų (41,5 proc.), dažniau 55-74 metų, atvykimo gydytis metu turėjo slėgio opų. Odos ir audinių vientisumo pažeidimų daugiau nei pusę atvejų (83,4 proc.) pastebėjo ir įvertino slaugos personalas, dažniau pacientams iki 80 metų, atvykusiems planine tvarka. Labai didelę tikimybę atsirasti slėgio opoms turėjo atvykusieji skubos tvarka, kurių odos būklė įvertinta 6-10 taškų (2,6 proc.). Ketvirtadalio (25,0 proc.) atvykusiųjų planine tvarka odos būklė buvo įvertinta 5 taškais. Moterys ir vyrai turi vienodas slėgio opų išsivystymo galimybes (p=0,001). Odos ir audinių vientisumo pažeidimo rizikos veiksniai: šlapinimosi problemos (69,6 proc.), psichologinė būklė (13,4 proc.), odos būklė (4,9 proc.). Atvykimo metu ir odos pažeidimų gydymo stacionare laikotarpiu, II stadijos slėgio opų dažnis buvo vienodas (55,6 proc.). Daugiau nei pusės pacientų (60,0 proc.) slėgio opos vieta buvo nugaros srityje, rečiau – kūno šonuose (1,2 proc.) ir pilvo srityje (1,7 proc.) (p=0,0001). Besigydantiems ir turintiems slėgio opų pacientams (41,8 proc.) taikytos profilaktinės ir slaugos pagalbinės priemonės. Tiriamiesiems, kurių odos būklė įvertinta mažiau nei 14 taškų ir turintiems slėgio opų, taikytos profilaktinės ir slaugos pagalbinės priemonės slėgio opų prevencijai.

Work objective. To establish the factors which have an impact on the development of pressure sores. Research material and method. The research was carried out at one of the University hospitals in the city of Vilnius. Risk of the development of pressure sores was assessed using the modified Norton scale. Cases of the development of pressure sores in 655 patients were analyzed. Results and conclusions.Fewer than half the patients (41.5 per cent) and more frequently patients belonging to the age group between 55 and 74 years arrived for treatment having pressure sores already. The nursing staff noticed and assessed injuries of skin and tissue integrity in more than half of the cases (83.4 per cent), more frequently in the patients under the age of 80 who arrived to undergo planned treatment. Patients who were assessed at 6-10 points had a very high probability (2.6 per cent) of developing pressure sores upon arriving for urgent treatment and one fourth (25.0 per cent) of the patients who were assessed at 5 points and arrived for planned treatment. Both males and females had equal possibiliies for the development of pressure sores (p = 0.001). The following risk factors have an impact on injuries of skin and tissue integrity: skin condition (4.9 per cent), the psychological state (13.4 per cent), and urination (69.6 per cent). Pressure sores of stage II were equally often diagnosed in patients who arrived for treatment and who were undergoing treatment (55.6 per cent). The dorsal area is the place of localisation of pressure sores in more than half of the patients (60.0 per cent). The least probability to diagnose the place of localisation of pressure sores in the patients who arrived for treatment (1.2 percent) is the sides of the body and in the patients who are undergoing treatment (1.7 percent) pressure sores are localised in the area of the abdomen (p = 0.0001). Preventive and ancillary nursing measures were applied to the patients undergoing treatment with pressure sores (41.8 per cent).