Didelės rizikos skyrių slaugos personalo žinių apie hospitalines infekcijas įvertinimas

Abstract

Darbo tikslas. Įvertinti didelės rizikos skyrių slaugos personalo žinias apie hospitalines infekcijas. Tyrimo medžiaga ir metodai. Tyrimas atliktas vienoje Vilniaus miesto universiteto ligoninėje. Dalyvavo 110 slaugytojų, dirbančių ligoninės didelės rizikos skyriuose. Tiriamieji apklausti naudojantis autorių sudarytu klausimynu. Statistinė duomenų analizė atlikta naudojant IBM SPSS Statistics 19,0 ir Microsoft Office Excel 2016 programas. Taikyti aprašomosios statistikos metodai. Statistinio patikimumo rodiklis vertintas, kai p reikšmė ne didesnė kaip 0,05 (p≤0,05) ir daroma išvada, kad skirtumai yra statistiškai reikšmingi. Darbo rezultatai ir išvados. Daugiau nei pusė tiriamųjų (59,1 proc.), dažniau aukštesnio išsilavinimo (67,5 ir 72,2 proc.) bei turintys didesnę darbo patirtį, teisingai apibūdino hospitalinę infekciją. Hospitalinės infekcijos rizikos veiksnius žinojo daugiau nei pusė (58,2 proc.) tiriamųjų, dažniau dirbantys iki 10 metų. Kaip labai didelę ir didelę hospitalinės infekcijos riziką dauguma apklaustųjų nurodė šlapimo takų kateterio (70 proc.), centrinės venos katerio (52,7 proc.), rečiau – intubacinio vamzdelio (29,1 proc.), nazogastrinio zondo (24,5 proc.) buvimą bei intubacinio vamzdelio ištraukimą (16,4 proc.). Turintys aukštąjį neuniversitetinį išsilavinimą dažniau prie didelės rizikos veiksnių priskyrė centrinės venos (77,8 proc.), šlapimo takų (53,7 proc.) kateterių buvimą. Didžioji dauguma tiriamųjų teikė prioritetą pirštinių keitimą tarp dviejų skirtingų procedūrų kai kurie tyrimo dalyviai (19,1 proc.) priskyrė vidutiniškai svarbiam veiksniui. Mažesnė tiriamųjų dalis (9,1 proc.) neteikė prioriteto pirštinių keitimo procedūrai po kontakto su aplinkos paviršiumi. Visi tiriamieji po kontakto su biologine tarša pirštinių keitimą nurodė kaip svarbų veiksnį.

Work objective. To assess the knowledge of hospital infections of nursing staff in high-risk units. Research material and methods. The study took place at one Vilnius University Hospital. 110 nursing staff at high-risk units participated. The subjects were interviewed using the author’s questionnaire. Statistical data analysis was performed using IBM SPSS Statistics 19.0 and Microsoft Office Excel 2016. Methods of descriptive statistics were applied. The statistical reliability score was evaluated at a p value not greater than 0.05 (p≤0.05) and it is concluded that the differences are statistically significant. Results and conclusions. More than half of the subjects (59.1%) and more often those with higher education (67.5% and 72.2%) and those with more work experience correctly described HI. More than half (58.2%) of the subjects were aware of the risk factors for HI and were more likely to work for up to 10 years. The majority of the respondents identified the urinary catheter (70%), central venous catheter (52.7%), less frequently the intubation tube (29.1%), nasogastric probe (24.5%) as very high and high risk of HI.) and reintubation (16.4%). Those with higher non-university education more often attribute the presence of central veins (77.8%) and urinary tract (53.7%) as high risk factors. The vast majority of investigative preventive measures (glove replacement, hand hygiene) attribute the importance of priority action to invasive procedures, but 19.1% of glove replacement between two different procedures. attributes a moderately important factor to the study participants. A smaller proportion (9.1%) do not prioritize the glove replacement procedure after contact with the surrounding surface. All subjects report the change of gloves after contact with biological contamination as an important factor.