Wild hoofed animal movement in winter season and possibilities of reducing their mortality in highway environments of Lithuania

Abstract

The research on wild hoofed animal vehicle collision was carried out on six major highways of Lithuania in January–March 2003/2004 and 2004/2005. In the highway environment, animal movement activity was documented following the footprints left on the snow. One-time account of hoofed animals was executed and the number of single animals of particular species crossing the highway at day and night in its separate sections was determined. The number of hoofed animals moving across different sections of highways differs significantly. The obtained findings are presented for the sections of a highway where the highest crossing activity was observed, i. e. in places potentially dangerous for local vehicle collision with wild animals. The highest activity of animals was determined on the Vilnius–Kaunas–Klaipėda highway (A1) at the 259th–264th km, with 7–10 animals per day/km. Roe deers cross the highway most often (up to 68%), wild boars are more rare (25%), red deer comprise 4% and elks up to 3%. The abundance of hoofed animals and movement intensity in winter depend on the size of forest massif (area), specific ecological conditions, on the habitat and other peculiarities of nature. In small grooves the possibility of vehicle and wild hoofed animal collision is less possible than in large massifs of forests. No statistical data have been published in Lithuania on the number of vehicle collision with wild animals, its seasonal dynamics, etc. Technical, biotechnical, traffic directing and other measures are suggested for reducing wild hoofed animal mortality rate and for decreasing the number of road accidents.

Laukinių kanopinių gyvūnų susidūrimų su autotransporto priemonėmis tyrimai atlikti šešiuose Lietuvos automagistraliniuose keliuose 2003/2004 ir 2004/2005 m. sausį–kovą. Gyvūnų aktyvumas kelio aplinkoje registruotas pagal sniege jų paliktus pėdsakus. Atliktos vienkartinės kanopinių gyvūnų apskaitos, nustatyta, kiek tam tikrų rūšių individų perbėgo kelią jo atkarpose per parą. Kanopinių gyvūnų aktyvumas magistralinių kelių įvairiuose ruožuose ryškiai skyrėsi. Gauti tyrimų rezultatai pateikti tiems kelių ruožams, kuriuose buvo nustatytas didžiausias gyvūnų aktyvumas, t. y. kuriuose yra potencialiai pavojingos vietos autotransporto susidūrimams su laukiniais gyvūnais. Didžiausias žvėrių aktyvumas nustatytas magistralinio kelio Vilnius– Kaunas–Klaipėda (A1) 259–264 kilometruose, 7–10 ind. per parą/km. Dažniausiai per kelią perbėga stirnos – iki 68%, rečiausiai šernai – 25%, taurieji elniai – 4% ir briedžiai – iki 3%. Nustatyta, kad kanopinių žvėrių gausumas ir aktyvumo intensyvumas žiemą priklauso nuo miško masyvo dydžio (ploto), specifinių ekologinių sąlygų, tinkamų buveinių gausos ir kitų gamtinės aplinkos ypatumų. Tyrimų duomenys taip pat leidžia teigti, kad kelio atkarpose, einančiose per miškelius, tikimybė automobiliams susidurti su laukiniais kanopiniais žvėrimis yra mažesnė nei dideliuose miškuose. Lietuvoje skelbtų statistikos duomenų apie autotransporto susidūrimų su laukiniais gyvūnais skaičių, sezoninę dinamiką ir pan. nėra. Pasiūlytos techninės, biotechninės, eismą reguliuojančios ir kitos priemonės laukinių kanopinių žvėrių žūčių ir autoįvykių keliuose skaičiui sumažinti.