Sodininkų bendrijų urbanizacija Vilniaus mieste – problematika darnaus vystymosi aspektais

Abstract

Vilnius – Lietuvos sostinė, miestas, kuriame yra didžiausia gyventojų koncentracija visoje šalyje. Augant miestui ir didėjant gyventojų skaičiui, 2016 m. Vilniuje gyveno 544 386 žmonės, auga ir gyvenamųjų teritorijų poreikis. Paskutinį dešimtmetį pastebimas Vilniaus miesto „išsiliejimas“, t. y. intensyvus gyventojų koncentracijos miesto periferinėse dalyse, kuriose vyrauja privačių namų kvartalai, didėjimas. Vienas iš šios tendencijos reiškinių – sodininkų bendrijų virtimas gyvenamosiomis teritorijomis. Šis procesas Vilniaus mieste vyksta daugiau nei dešimtmetį, tačiau nė viena sodininkų bendrijos teritorija dar nėra iki galo performuota į gyvenamąjį kvartalą teisiniu ar praktiniu požiūriu, o didėjant Vilniaus miesto plėtrai didėja ir konversijos aktyvumas – problema gilėja.

Vilnius, capital of Lithuania, has the largest concentration of residents in the whole country. Along with the population growth, 544 386 people were living in Vilnius in 2016, the need for residential land also increases. During the last decade, there has been a noticeable sprawl of Vilnius urban area. One of the phenomena of this trend – conversion of collective gardens into residential zones. Collective gardens in Vilnius city have been converted into residential zones for more than a decade, however none of the collective gardens have been converted into typical neighborhood residential zone from legal or practical perspective. The problem is getting worse due to the increasing intensity of city’s sprawling and converting collective gardens into residential zones.