Christopherio Alexanderio teorija ir jos priešai

Abstract

Christopheris Alexanderis yra plačiai pripažintas kaip vienas ryškiausių ir originaliausių šiuolaikinių architektūros ir urbanistikos teoretikų. Teoretikas ir praktikas, įgyvendinantis architektūros ir urbanistinio projektavimo idėjas ir koncepcijas, yra padaręs išliekamą įtaką architektūros ir urbanistikos teorijai. Nors Alexanderis yra neparastai populiarių veikalų apie urbanistiką ir miestokūrą autorius, jis iki šiol tebėra ignoruojamas dominuojančio architektūros ir urbanistikos diskurso. Permąstydamas svarbiausius Chrstopherio Alexanderio veikalus ir jų recepciją akademinėje literatūroje, straipsnio autorius pateikia savo požiūrį į architektūros mąstytoją, kuris tam tikra prasme tebėra marginalizuojamas nepaisant jo indėlio į miestokūros teoriją. Autorius teigia, kad būtent holistinis požiūris į tvarią, ilgalaikę architektūrą ir urbanistinį projektavimą ištisus dešimtmečius prieštaravo modernistinei ir postmodernistinei pasaulėžiūrai, kuri iki šiol nesugebėjo permąstyti savo šaltinių bei raidos ir dėl šių priežasčių tai tapo kliūtimi adekvačiau suprasti (antimoderniai) holistinį Alexanderio siūlomą dirbtinės aplinkos projektavimo ir mąstymo apie ją būdą.

Christopher Alexander is widely acknowledged as one of the leading and original contemporary architectural and urban theorists. A theorist and a practicioner, who has implemented his ideas and concepts in architectural and urban design, has made a lasting impact on architectural and urban thinking. However, being an author of important treatises on architecture and city-making, Alexander is still largely ignored in mainstream architectural and urban discourse. While revisiting the seminal writings of Christopher Alexander and reconsidering reception of his ideas in architectural academy, the article offers the view on why architectural thinker and theorist of an exceptional caliber remains to a certain extent marginalized. The article suggests that holistic concepts of live and durable architecture as well as humane urban design have for decades been against shallow and narrow modernist and post-modernist mainstream thinking which so far has failed to revisit and revise its own sources and developments. It still remains the main obstacle to a more adequate understanding of the (antimodern) holistic way of the designing and thinking proposed by Alexander.