Racionalumas ar teisingumas? (Post)moderni utopija XX a pabaigos politinėje filosofijoje

Abstract

Monografijoje analizuojamos ir lyginamos keturių įtakingų XX a II pusės filosofų - Johno Rawlso, Keno Binmoro, Jeano F.Lyotardo ir Jeano Baudrillardo - politinės teorijos, apmąstančios racionalaus visuomenės modeliavimo galimybes ir tokių pastangų santykį su teisingumo samprata bei siekiu. Monografiją sudaro keturios dalys, atitinkančios keturias nagrinėjamas koncepcijas. Pirmoji dalis skirta Rawlso teisingumo teorijai, kuri tampa racionalumo problemos politinėje filosofijoje tyrimo atspirties tašku ir intrigos užuomazga. Antroje dalyje aptariamas Binmore’o pasiūlymas Rawlso teoriją formalizuoti, o trečioje ir ketvirtoje – Lyotardo ir Baudrillardo radikali šio tipo racionalistinių politinių teorijų kritika. Tokiu būdu atveriama teorinė perspektyva, kuri leidžia lyginti radikaliai skirtingoms ir todėl paprastai ignoruojančioms viena kitą politinės filosofijos kryptims priklausančias teorijas. Monografijos medžiagą galima panaudoti Lietuvos mokslo institucijose filosofijos, politologijos ir sociologijos specialybių programose, dėstant politinės filosofijos, socialinės filosofijos, postmodernios filosofijos, metafilosofijos, etikos, RPT, lošimų teorijos ir socialinės evoliucijos teorijos kursus. Ji gali būti pravarti mokslininkams, kurie domisi racionaliu politinio elgesio modeliavimu, racionalaus konsensuso problema, politinio racionalizmo ir socialinio reliatyvizmo kolizijomis bei postmodernia politine filosofija, racionalumo, teisingumo ir moralės santykiu, politinės filosofijos metodologinėmis problemomis, lošimų teorijos taikymo politinėje ir socialinėje filosofijoje galimybėmis. Taip pat visiems, kam įdomus mąstymas apie valstybę ir žmonių buvimą kartu.