Biofiliška arfchitektūra: galimybės ir trikdžiai

Abstract

Straipsnyje svarstoma biofiliškos architektūros koncepcija bei jos atsiradimo prielaidos, susijusios su pastebimai blogėjančia urbanistinio gyvenimo kokybe globaliu mastu. Biofilijos sąvoka, prieš keletą dešimt-mečių aptarta sociobiologo Edwardo O. Wilsono, pastaruoju metu sulaukia vis daugiau atgarsio architektūros ir urbanistikos teoretikų darbuose bei pamažu mėginama pritaikyti ją praktiškai. mėginama aiškinti, kuo ši sąvoka bei jos pagrindu kuriama koncepcija gali praturtinti ne tik teorinį architektūros diskursą, bet ir pastebimai paveikti architektūrinio bei urbanistinio projektavimo praktiką, kartu svarstant, kodėl joje slypintis potencialas kol kas tebėra menkai išnaudojamas. Straipsnyje teigiama, kad „avangardinio“ modernizmo dogmatika, persmelkusi globalizuotą Vakarų architektūros bei urbanistikos diskursą, ir yra pagrindinė kliūtis, užkertanti kelią pasitelkti biofilišką aplinkos projektavimą sprendžiant aktualiausias dirbtinės aplinkos problemas.

The notion and concept of biopphilic architecture is discussed in the article and the author also recon-siders its assumptions asking whether it can become on the global scale a tool for solving the problems of quality of life in cities. The notion of biophilia, introduced several decades ago by socio-biologist Edward O. Wilson, has become an object of interest not only in the architectural academy but also by those architectural designers dissilusioned with promises of vanguard modernist ideology and the ongoing “business as usual“. The author attempts to inquire how this concept can make an impact not only on current architectural theory, but also what role it can play in equipping architectural designers with practical tools for reshaping the ailing urban environment. At the same time, the author suggests that it is the “vanguard“ ideology of modernism with its dogmatism that resurfaces in globalised Western architectural discourse. modernism keeps architectural designers from shifting their attitudes towards re-shaping the built environment and halts the momentum of biophilic architecture to solve the most acute problems of the built environment.