Urbanistai: Lietuvos miestams dar trūksta bendrųjų vizijų

Abstract

Urbanistikos katedros mokslininkai jau nuo pat katedros įkūrimo (1944 m.) prisidėjo prie valstybiniu mastu svarbių urbanistikos projektų. Katedros specialistai net prieštaringais pokario laikais išlaikė didelį profesionalumą. Sprendžiami fundamentiniai, Lietuvai ypač svarbūs uždaviniai – sukurta šalies apgyvendinimo ir rajoninio planavimo sistema (S. Stulginskis, K. Šešelgis, N. Dičiuvienė, J. Vanagas, Z. J. Daunora), modeliuojamos centrinių miesto dalių erdvinės plėtros gairės (K. Šešelgis, V. Jurkštas, Z. J. Daunora), inventorizuojamas ir registruojamas liaudies architektūros paveldas (K. Šešelgis, M. Kleinas). Dėl to šiandien galime tik džiaugtis: turime vientisą tolygiai apgyvendintą šalies teritoriją, pakankamai kokybiškus istorinius mažus miestelius, išsaugotus senamiesčius, pavyko išsaugoti daug autentiškų kraštovaizdžio elementų. Šiandien katedros mokslininkai siekia reabilituoti urbanisto profesiją ir pasėti visuomenėje mintį, kad miestų chaotišką plėtimąsi visgi galima kontroliuoti, ypač jei turėsime bendrą viziją bei aiškų teisinį reglamentą.

Why do we remember Venetian views perfectly well, or can easily imagine such cities as Paris or New York, even without a vivid imagination? Why are one central areas of Lithuanian cities crowded, while others stay empty? We can easily find answers to these questions at the Department of Urban Design of VGTU. “Cities either have their common vision, or have not, and they comply with it, or do not. A good network of streets, well planned by professionals, a qualitative formation of urban spaces, well preserved and developed historical complexes, respect for the historically formed visual identity of a city, its cultural heritage, – all these values define the sole of a city, the attraction for its residents and tourists.” This is the answer of the Head of the Department, Assoc. Prof. Doctor Dalia Dijokienė and Prof. Algis Vyšniūnas.