Apie kraštovaizdžio poeziją ir darną

Abstract

Kraštovaizdžio projektus kurianti VGTU Architektūros fakulteto dėstytoja Giedrė Ingrida Laukaitytė Malžinskienė džiaugiasi, kai naujai sukurtas miesto skveras ar parkas tampa mėgstama miestiečių pasisėdėjimo vieta. Gausus naujai įrengtos miesto viešosios erdvės lankymas – didelis architekto darbo įvertinimas, komplimentas kūrėjui. Kaip sako pati architektė, miesto landšafto architektūra – architektūrinė gamtinių ir urbanistinių elementų poezija, atspindinti vietos dvasią, erdvės niuansus...

While designing landscapes, Giedrė Ingrida Laukaitytė Malžinskienė, the Lecturer of the Faculty of Architecture, is happy if a new square or a city park becomes a favourite place of the townspeople. Abundant attendance of a new urban public place is a good evaluation of architect’s job, a compliment to the designer. As the architect says, landscape architecture is a poetry of combining natural and urban architectural elements, reflecting the spirit of the area and the nuances of the space. According to the architect, many businesspersons want to develop environmentally friendly, social and aesthetic environment, and the number of them is constantly increasing. Thus, the whole architecture, technical solutions, and the landscape itself – everything should be considered perfectly well.