Individo laikysenos valstybės puoselėjamų vertybių ir tikslų atžvilgiu etiniai aspektai

Abstract

Straipsnyje parodoma, kad valstybės puoselėjamos vertybės (gėris, gerovė) – nėra mūsų, kaip individų, „vidinės vertybės“. Mūsų požiūris į tai, kas yra gerovė, nulemtas vidinės patirties, idealų ir prioritetų. Todėl tas valstybės siūlomas vertybes (gerovės supratimą) mes visada turime „pamatuoti“ pagal savąsias nuostatas, savo vertybių masteliu. Kadangi valstybės siūlomos vertybės yra „išorinės“ individo atžvilgiu, tai privalu jas ne tik aiškiai įvardyti, bet ir kritiškai įvertinti, siekiant išsiaiškinti, kokiu mastu jos eina su prievarta (koks jų „prievartos koeficientas“) ir kokiu mastu jos pripažįsta individo teisę rinktis. Nors valstybės tikslai ir siūlomos vertybės yra išorinės individo atžvilgiu, tačiau norint jas realizuoti valstybei privalu ieškoti būdų, kaip pasiekti, kad žmonės jas priimtų, rasti joms adekvačią išraišką. Kitaip tariant, visi valstybės siekiai turi būti derinami su visuomenės narių siekiais ir optimaliausiu būdu tuos jų siekius išreikšti. Tik tuo atveju valstybės tikslai, puoselėjamos vertybės iš „išorinių“ gali virsti „vidinėmis“ – tapti individui savos ir daugiau ar mažiau priimtinos. O veikdamas sąmoningai ir kryptingai jis tuo pačiu padės valstybei realizuoti ir jos iškeltus tikslus.

The article shows that the values (good, well being) cherished by the state are not “inner values” of ours as individuals. Our attitude towards what is well being is conditioned by inner experience, ideals and priorities. Therefore, we have “to try on” the values proposed by the state under the provisions of our own, the scale of own values. Since the values proposed by the state are “external” to the individual concerned, they must not only be clearly identified but also critically assessed in order to ascertain the extent to which they go with violence (what is their “violence factor”) and the extent to which they acknowledge the individual’s right to choose. Even though the values proposed by the state are “external” to the individual, in order to realize them the state must find the ways that people would accept them and find the adequate expression. In other words, all the state goals must be aligned with the aspirations of members of the society and those aspirations must be expressed in an optimal way. Only in this case the goals and values cherished by the state from “external” can become “internal” – become closer to the individual and more or less acceptable. And the individual acting intentionally and purposefully will help the state realize its goals.