I. Kanto patyrimo teorijos metafizinė komunikacija : M. Heideggeris

Abstract

Straipsnyje nagrinėjama Immanuelio Kanto patyrimo sampratos recepcija Martino Heideggerio veikale Kantas ir metafizikos problema (1929). Kanto patyrimo teorijos kontekstas yra kaip Heideggerio ir Kanto filosofijų sugretinimo pagrindas. Išskiriami epistemologiniai ir metafiziniai kantiškosios patyrimo teorijos komponentai. Aptariamos dvi pagrindinės Kanto teorinės skirtys: tarp juslinės patyrimo medžiagos ir konceptualios patyrimo formos; tarp daikto savaime ir reiškinio. Nagrinėjama kantiškoji patyrimo, arba empirinio pažinimo, kaip sintezės proceso tarp juslumo ir mąstymo, samprata. Gretinant Kanto ir Heideggerio filosofijas bei vertinant Heideggerio interpretacinę poziciją, apeliuojama į metafizinio nominalizmo ir realizmo teorinius kontekstus. Daroma išvada, kad Heideggerio pateikta Kanto patyrimo teorijos interpretacija yra persmelkta jo fundamentaliosios Dasein ontologijos teorinių prielaidų, nulemiančių žymias Kanto filosofijos transformacijas ir kai kurių Kanto patyrimo teorijos aspektų praleidimą.

The article examines the reception of Kantian conception of experience in Martin Heidegger’s book Kant and the Problem of Metaphysics. The context of Immanuel Kant’s theory of experience forms the basis for collation of Kant’s and Heidegger’s philosophies. Epistemological and metaphysical components of Kantian conception of experience are extracted. Two main Kant’s theoretical distinctions are discussed: the difference between the sensual matter of experience and conceptual form of experience; and the difference between the thing-in-itself and appearance. The research is focused on Kantian understanding of experience or empirical cognition, which is a process of synthesis of sensuous data and concepts. Collation of Kant’s and Heidegger’s philosophies and evaluation of Heidegger’s interpretational position appeals to theoretical contexts of metaphysical nominalism and metaphysical realism. The basic conclusion states that Heidegger’s interpretation of Kant’s theory of experience is transfused by the premises of Heidegger’s fundamental Dasein ontology. These premises determine significant transformations of Kant’s philosophy and the omission of some aspects of Kant’s theory of experience.