Skirtingų reabilitacijos metodų poveikis vaikų, sergančių cerebriniu paralyžiumi, motorinėms funkcijoms bei eisenai

Abstract

Cerebrinis paralyžius (CP) susijęs su besivystančių smegenų pažeidimu ir apima grupę pastovių judėjimo ir laikysenos vystymosi sutrikimų, lemniačių kasdienio aktyvumo apribojimą [1,2]. Ši liga dažniausiai pasireiškia apatinių galūnių silpnumu bei sutrikusia eisena [3,4]. Tai viena iš dažniausių neįgalumo priežasčių vaikystėje [5]. Kineziterapija yra pagrindinė vaikų, sergančių CP, reabilitacijos procedūra, kurios metu stiprinant galūnių raumenis koreguojama eisena bei pagerėja vaikščiojimo funkcija, tačiau iki šiol nėra sukurta standartinių CP reabilitacijos programų [4]. Literatūroje nurodoma, kad galima nustatyti eisenos nuokrypio ir klinikinės išraiškos sąsajas, identifikuojant atskiras eisenos ciklo fazes. Šių žinių pritaikymas praktikoje galėtų lemti geresnį supratimą apie eisenos sutrikimų patofiziologiją bei pagerinti individualaus gydymo plano sudarymą [6].

Cerebral palsy (CP) is caused by developing brain damage and comprises a group of permanent disorders of movement and postural development that cause daily activity limitations [1,2]. This disease has a high probability of resulting in lower extremity strength and walking deficits [3,4]. CP is one of the main causes of disability in childhood [5]. Physiotherapy is a chief component of rehabilitation for children with CP, correcting gait and impro-ving capacity of walking through muscle strength training. The problem is that the standard rehabilitation programs for CP have not been determined yet [4]. The literature indicates that relations-hips between clinical impairments and gait deviations in children with CP can be determined by identifying specific parts of the gait cycle. Integration of these findings could lead to a better unders-tanding of the pathophysiology of gait deviations and, eventually, support individualized treatment planning [6].