Šiuolaikinis roninas: menininkas be institucijos. Pokalbis su menininke Agne Gintalaite

Abstract

Institucinių praktikų tyrimas – menininko ir institucijos agentų tarpusavio santykio, kovos dėl vertės centro ir šių kovų poveikio meno santykiui su kitomis epistemomis bei plačiąja visuomene stebėjimas. Menininkui svarbu priklausyti institucijai, tik klausimas – kokiai. Institucija prideda galios, padeda susikurti simbolinį kapitalą, tačiau tuo pačiu ir disciplinuoja – įstato į rėmus versdama dirbti jai, nenukrypti nuo institucijai naudingo diskurso. Taip kėsinamasi į tai, be ko menas tampa nebe menu, o prisitaikymu be laisvos minties raiškos. Kalbėdamos su menininke Agne Gintalaite svarstome, ar menininkai, atsitraukę nuo akademinio institucinio diskurso, yra laisvesni, o gal, priešingai, atsijungę nuo institucionalizuoto konteksto, nepataiko į diskursą ir kaip roninai – samurajai be šeimininko – blaškosi, neranda būdo įprasminti savo sugebėjimus.