Now showing items 1-20 of 507

    • 2014 m. aktualijos Lietuvos filosofinėje padangėje: du filosofai – du jiems skirti įvertinimai 

      Barevičiūtė, Jovilė; Kačerauskienė, Aldona (Filosofija. Sociologija, 2015)
      Straipsnyje pristatomi du svarbūs Lietuvos kultūrai ir filosofijai įvykiai – dr. Vaclovui Bagdonavičiui Valstybinės Jono Basanavičiaus premijos skyrimas ir dr. Žibartui Juozui Jackūnui Mykolo Romerio universiteto (MRU) ...
    • A critique of the culture of the masses in Ortega y Gasset’s philosophy 

      Asakavičiūtė, Vaida (Człowiek w kulturze, 2017)
      The aim of the article is to reveal the fundamental propositions of a critique of the culture of the masses developed in the philosophy of a prominent Spanish thinker José Ortega y Gasset, to explore the main tendencies, ...
    • A story of Shanghai through the cinema 

      Juzefovič, Agnieška (Limes : borderland studies, 2011)
      This article analyzes the relationship between one of the most important cultural forms – cinema – and one of the most important forms of social organization – the city. Therefore, various thematic, formal and industrial ...
    • Ability of architects to see autopoietic environmental features 

      Petrušonis, Vytautas (Architecture and urban planning = Arhitektūra un pilsetplānošana, 2021)
      This article discusses the way of rating the competency of architects through their ability to recognize the autopoietic properties of architecture in developed urban projects. The following theoretical methods were used: ...
    • Akademinė laisvė: ar ją reikia reguliuoti? 

      Kačerauskas, Tomas (Logos, 2022)
      Straipsnyje, kuris apima filosofinius, komunikacinius ir edukologinius klausimus, plėtojamos šios tezės. 1. Akademinę laisvę puoselėjame pripažindami savo laisvių suvaržymus – tiek universiteto aplinkos, tiek formuotinos ...
    • Akademinės bendruomenės ir universiteto kultūros 

      Samalavičius, Almantas Liudas (Logos, 2006)
      The article is an exploration of the structure and ethos of academic communities from a comparative point of view. Discussing the ideas of thinkers such as Karl Jaspers, Immanuel Wallerstein and the anthropologist of higher ...
    • Akademinės teritorijos ir jų ribos 

      Kačerauskas, Tomas (Filosofija. Sociologija, 2013)
      Straipsnyje, remiantis ribų diskursu, komunikologijos prieigomis ir fenomenologijos nuostatomis, nagrinėjamos akademinės teritorijos ir jų ribos. Plėtojamos šios tezės: 1) akademininkas – dvigubas agentas, ne tik dirbdamas ...
    • Amorfná soločnosť alebo Po vstupe do éry vrcholného postkomunizmu 

      Samalavičius, Almantas Liudas (Kritika & Kontext : journal of critical thinking, 2008)
    • Analitinio skaitymo mokymo aktualijos ir jų teorinė interpretacija 

      Žegūnienė, Nijolė Ona (Santalka. Filosofija, 2009)
      Skaitymo mokymas – viena iš problemų, kuri yra bene geriausiai išnagrinėta ir aprašyta metodinėje literatūroje. Daugelis teiginių, kurie buvo suformuluoti ir pagrįsti praeityje, deja, negali būti šiandien priimtini be tam ...
    • Anamorfinės strategijos Lietuvoje 

      Vasiliauskaitė, Nida (Athena: filosofijos studijos = Athena: Philosophical Studies, 2006)
    • Antikos minties recepcija šiuolaikiniame mąstyme : sudarytojo žodis = 

      Kačerauskas, Tomas (Filosofija. Sociologija, 2011)
    • Antikos mintis Lietuvoje: toli ir arti 

      Kačerauskas, Tomas (Filosofija. Sociologija, 2011)
      Straipsnyje apžvelgiama antikos minties recepcija Lietuvoje. Teigiama, kad antikos minties išmanymas gali būti tam tikros visuomenės apskritai ir konkrečios mokslo bendrijos brandos rodiklis. Tačiau šis išmanymas nereiškia ...
    • Antikos mintis postmodernioje Lietuvoje 

      Kačerauskas, Tomas; Keciorytė, Vitalija (Filosofija. Sociologija, 2013)
      Šis straipsnis – straipsnio „Antikos mintis Lietuvoje: toli ir arti“ (Kačerauskas 2011) tąsa. Autoriai nagrinėja antikos minties recepciją Lietuvos postmoderniame mąstyme. Teigiama, kad postmodernioji filosofija tiek ...
    • Antroji scholastinė filosofija: tarpcivilizacinio dialogo paieška 

      Valatka, Vytis (Logos, 2018)
      Šiame straipsnyje nagrinėjama antrosios scholastikos (XVI–XVIII a.) tarptautinės teisės teorija, kuri buvo neatskiriama dalis teisės filosofijos, pasižymėjusios išsamumu ir analizės gilumu. Straipsnio autorius sutelkia ...
    • Apibrėžimas kaip medija scholastinėje mokslo teorijoje 

      Valatka, Vytis (Logos, 2014)
      Straipsnyje nagrinėjama scholastinės mokslo teorijos antroji kognityvinė medija – apibrėžimas. Analizuojama scholastinė apibrėžimo definicija ir jos santykis su šiuolaikine apibrėžimo samprata, aptariamas apibrėžimo ir ...
    • Apie "Klaidingą implikacinę prielaidą" 

      Dagys, Jonas; Briedis, Mindaugas (Problemos, 2006)
      Straipsnyje kritikuojamas 68-ame „Problemų" numeryje skelbtas J. Čiurlionio teiginys, kad matematiniai Zenono Elėjiečio aporijos sprendimai „remiasi klaidinga implikacine prielaida". Pirma, logikos dėsniai nedraudžia iš ...
    • Apie demokratijos ir prievartos nuotykius 

      Kačerauskas, Tomas (Problemos, 2006)
      Apžvalgoje pasakojama apie kasmetinës Lietuvos filosofų draugijos 2006 m. konferencijos „Demokratija ir prievarta“ organizacinius rūpesčius, apžvelgiami dalyvių pranešimai, pateikiamas diskusijų fragmentas. Teigiama, kad ...
    • Apie filosofines dailės terapijos ištakas ir taikymo galimybes [pabaiga] 

      Asakavičiūtė, Vaida (Logos, 2016)
      Straipsnyje apžvelgiamos dailės terapijos filosofinės ir psichologinės ištakos, pagrindinės nuostatos ir jų taikymo praktinės galimybės. Nagrinėjamos dailės terapijos pamatinių teorinių nuostatų sąsajos su neklasikine, ...
    • Apie filosofines dailės terapijos ištakas ir taikymo galimybes [pradžia] 

      Asakavičiūtė, Vaida (Logos, 2016)
      Straipsnyje apžvelgiamos dailės terapijos filosofinės ir psichologinės ištakos, pagrindinės nuostatos ir jų taikymo praktinės galimybės. Nagrinėjamos dailės terapijos pamatinių teorinių nuostatų sąsajos su neklasikine, ...
    • Apie juslumo filosofinę sampratą 

      Stasiulis, Nerijus (Logos, 2023)
      Straipsnyje aptariamas „juslumo“ terminas, remiantis Heideggerio fenomenologija. Teigiama, kad juslumo ir proto filosofinė opozicija, kylanti iš Descartes‘o ir galiausiai dar iš graikų, yra demontuojama Heideggerio tekstuose ...