Gelžbetoninių sijų plyšio pločio analizė taikant Deformacijų darnos modelį
Santrauka
Gelžbetoninių konstrukcijų pleišėjimas dėl glaudžios sąsajos su tinkamumo ribiniu būviu šiais laikais susilaukia vis didesnio mokslininkų bei tyrėjų dėmesio. Tačiau dėl tempiamojo betono stochastinės prigimties universalaus ir patikimo modelio, skirto svarbiausiam estetinį konstrukcijų vaizdą, ilgaamžiškumą bei patvarumą sąlygojančiam rodikliui – maksimaliam (charakteristiniam) plyšio pločiui prognozuoti, vis dar nepavyksta sukurti. Šiame magistro baigiamajame darbe pateikiama daugelio tyrėjų bei mokslininkų ir įvairių šalių projektavimo normose siūlomų pleišėjimo modelių literatūros apžvalga bei, remiantis pusiau empirinio Deformacijų darnos modelio koncepcija, surinkta įvairių autorių eksperimentinių duomenų imtimi bei matematinės analizės metodais, pristatyta nauja, inovatyvi, realią pleišėjimo elgseną reprezentuojanti inžinerinė metodika, kuri, kitaip nei daugelis įvairių autorių bei projektavimo normų siūlomų modelių, leidžia įvertinti įvairių skerspjūvio aukščių lenkiamųjų elementų paviršiuose atsiveriančių plyšių formas ir tokiu būdu identifikuoti ir prognozuoti didžiausių plyšių pločius taip užtikrinant visapusišką pleišėjimo kontrolę. Darbą sudaro 4 skyriai: įvadas, literatūros apžvalga, tiriamoji dalis ir išvados. Darbo apimtis: 82 p. teksto, 34 iliustracijos, 11 lentelių, 58 bibliografiniai šaltiniai. Nowadays, cracking of reinforced concrete structures, due to its close relation to serviceability limit state, is receiving more and more attention among scientists and researchers. However, due to the stochastic nature of tensile concrete strength, a universal and reliable model for predicting maximum crack width, which is the most important indicator determining the aesthetic appearance, longevity and durability of structures, is not yet developed. This master’s thesis provides a literature review on cracking models proposed by various researchers and design codes, also, based on the concept of a semi-empirical Strain Compliance Crack Model and collected experimental data from many experimental programs performed by various researchers, a new and innovative engineering method representing real cracking behavior of bending members is proposed, which, unlike many design codes and other models proposed by various authors, allows to evaluate the shapes of cracks at different cross-sectional heights and thus identify and predict the largest crack widths this way ensuring proper cracking control. Thesis consists of 4 chapters: introduction, literature review, research part and conclusion. There are 82 p. of text, 34 illustrations, 11 tables, 58 bibliographic sources.