| dc.description.abstract | Taigi biometrinių technologijų naudojimas galėtų būti vienas iš sprendimų objektyviau įvertinti intelektualaus darbo našumą, biometrinėmis technologijomis matuojant žmogaus fiziologinius rodiklius, o taikant 18 sprendimų priėmimo ir rekomendacinius metodus individas gali priimti racionalesnius sprendimus ir padidinti darbo našumą. Mokslo problemos aktualumas. Diegiant naujas technologijas, darbas reikalauja išsilavinimo, patirties ir tampa intelektualiu. Šiuo metu intelektualus darbas dominuoja tiek valstybės tarnyboje, tiek privačiajame sektoriuje. Šioje disertacijoje intelektualus darbas suvokiamas kaip protinio darbo sinonimas – tai darbas asmenų, kurie geba mokytis ir išmokti, susivokti naujose situacijose, atskleisti reiškinių sąsajas. Minėtų darbuotojų darbo našumo augimas turi didelę reikšmę nacionaliniu, sektoriaus, įmonės ir individo lygmeniu. Nacionaliniu lygmeniu jis turi įtaką tokiems ekonominės veiklos rezultatams, kaip infliacija. Taip pat lemia tikrasias pajamas, realias prekės sanaudas, visuomenės gyvenimo kokybę. Sektoriaus ir įmonės lygmeniu darbo našumo augimas lemia mažesnes produkcijos ar paslaugų sąnaudas ir kainą, įmonės konkurencingumą kitų įmonių atžvilgiu, didesnį pardavimo mastą, didesnį pelną, didesnį naujų darbo vietų skaičių. Individo lygmeniu produktyvumo augimas lemia geresnę gyvenimo kokybę, geresnį laiko naudojimą, ilgesnį laiką, skirtą laisvalaikiui, pareigų paaukštinimą bei, svarbiausia, saviraiškos ir savigarbos poreikių patenkinimą. Kadangi pagrindinis kiekvienos organizacijos tikslas – gaunamos naudos maksimizavimas, joms pravartu ieškoti naujų būdų, kaip būtų galima valdyti darbuotojų darbo našumą. Darbuotojai gali buti motyvuojami įvairiais būdais, taciau kognityvinės psichologijos atstovai teigia, kad nebus lengva pakelti darbuotojų motyvaciją, kai egzistuoja stiprūs motyvaciją mažinantys veiksniai. [...] | lit |
