„Agile“ darbo metodų įtaka darbuotojų pritraukimui Lietuvos verslo paslaugų ir informacinių ir ryšių technologijų sektoriaus įmonėse
Abstract
Tęsiantis didžiajam atsistatydinimui, geriausių talentų įdarbinimas ir išlaikymas tampa iššūkiu, o žmogiškasis kapitalas yra organizacijos sėkmės pagrindas. Dideliu iššūkiu įmonėms tampa naujų ir kūrybiškų būdų, kaip pritraukti tinkamus talentus, paieška. Todėl įmonės ieško naujų ir kūrybiškų įdarbinimo priemonių, kad į savo organizaciją pritrauktų talentingus žmones. Vienas iš būdų, kaip įmonės gali laimėti šią kovą, yra tapti patrauklesnėms darbo ieškantiems asmenims nei konkuruojančios įmonės. „Agile“ yra tema, kuria vis labiau susidomi talentų pritraukimo bei žmogiškųjų išteklių specialistai, tačiau iki šiol nebuvo atlikta pakankamai kiekybinių, šios metodologijos taikymo bei darbuotojų požiūrio į organizaciją tyrimų. Šio baigiamojo darbo tikslas – nustatyti, ar egzistuoja ryšys tarp „Agile“ darbo metodų ir darbuotojų pritraukimo į įmonę. Teorinėje darbo dalyje yra nagrinėjamos ir siejamos dvi pagrindinės darbo temos –„Agile“ ir organizacinis patrauklumas. Darbe analizuojama ir sistemingai pristatomos temų sampratos, požymiai, pagrindiniai principai, skirtingos sistemos, teorijos ir matavimo metodai. Pirminiams duomenims surinkti buvo pasirinktas eksperimentinis tyrimo planas Lietuvos verslo paslaugų ir informacinių ryšių ir technologijų sektoriaus darbuotojų imtyje. Surinkti 408 atsakymai. Taikant aprašomosios statistikos ir koreliacijos metodus, darbo autorius nustatė, kad tyrimo dalyvius labiau traukia įmonė, dirbanti pagal „Agile“ principus. Be to, atskirai vertinant visus 15 organizacijos traukos elementų ryšius, paaiškėjo, kad jie turėtų būti vertinami atskirai, nes jie neturi linijinių ryšių vienas su kitu. Apibendrinant galima teigti, kad „Agile“ darbo metodai turi didesnį poveikį įmonės organizaciniam pritraukimui, todėl įmonės, norėdamos pritraukti būsimus darbuotojus, turėtų reklamuoti, kad taiko „Agile“ darbo metodus kaip darbdavio prekės ženklo dalį. Darbo apimtis – 69 puslapiai teksto be priedų, 9 lentelės, 25 paveikslai ir 119 bibliografinių įrašų. Recruitment and retention of the best talent is currently a struggle as the great resignation continues and human capital is key for organizational success. A great struggle for companies is finding new ways to attract the right talent. Therefore, firms are looking for new and creative recruitment angles to fetch talented people into their organization. One way companies can triumph in this war is by becoming more attractive to job seekers than competing firms. Agile is a topic that is growing interest among talent acquisition and human resources professionals, however until now there has been insufficient quantitative research done on its application and individual attitudes towards the organization. The aim of this thesis is to determine if a connection between Agile work methods and employee attraction to the company exists. Theoretical part of the thesis covers and connects two main thesis topics, Agile and organizational attraction. It analyses and systematically presents the main topics, their concepts, attributes, main principles, different frameworks, theories and measurement methods. In order to collect primary data, an experimental study design was chosen in a sample of Lithuania’s GBS & ICT centre employees. 408 responses were collected. Using descriptive statistics and correlation, author identified that study participant were attracted more to a company working according to Agile principles. What’s more, when evaluating all 15 organizational attraction item relationships individually it was revealed that they should be evaluated on standalone basis as they have no linear relationships with each other. Taken together, these results suggest that Agile work methods have higher effects on company’s organizational attraction, therefore to attract future talents, companies should advertise their use of Agile approaches as part of their employer brand, when applicable. Thesis consists of 69 pages of text without attachments, 9 tables, 25 figures and 119 bibliographic records.