Šiaurės Europos šalių kovos su pinigų plovimu efektyvumo vertinimas
Abstract
Šiuo magistro darbu siekiama ištirti pinigų plovimo prevencijos efektyvumą Šiaurės Europos šalyse. Kadangi pinigų plovimas yra itin grėsminga bei pavojinga veikla, apie jos žalą pradedama diskutuoti tik tuomet, kai šios nelegalios veiklos pasekmės pastebimos viešai ir šalys nuo to nukenčia, todėl šio tyrimo aktualumas yra itin didelis. Šiame darbe nagrinėjamas pinigų plovimas, šios veiklos motyvai, galimos ekonominės pasekmės ir pabrėžiama būtinybė stabdyti šią veiklą, siekiant aukštesnių kovos su pinigų plovimu standartų, su siekiu skatinti šalių ekonomiką. Empirinėje dalyje, remiantis skirtingais statistiniais šalių rodikliais (pvz. makroekonominiais, finansiniais bei kt.), lyginamos skirtingos Šiaurės Europos šalys siekiant nustatyti jų pinigų plovimo prevencijos veiksmingumą. Analizė atlikta taikant kelis tyrimo etapus – COPRAS, siekiant parodyti skirtingų šalių AML efektyvumą; klasterinė analizė, parodanti sujungtas šalių grupes, pagal jų statistinių rodiklių panašumus; daugianarė koreliacinė analizė, pabrėžianti koreliacijas tarp darbo metu vertinamų statistinių šalių rodiklių ir AMLI, bei matematinis modeliavimas, parodantis galimą skirtingų šalių statistinių rodiklių kainą su ateities prognozėmis. Šių tyrimų metu gauti rezultatai pateikti išvadose. Taikyti metodai: mokslinės literatūros analizė, lyginamoji analizė, duomenų sisteminimas, statistinių duomenų analizė, COPRAS metodas, klasterinė analizė, daugianarė koreliacinė regresinė atvejo analizė, matematinis modeliavimas bei rezultatų apibendrinimas. The aim of this master thesis is to investigate the effectiveness of anti-money laundering in Northern European countries. As money laundering is a highly threatening and dangerous activity, its harm is only discussed when the consequences of this illegal activity are publicly visible and countries are affected, which makes this study particularly relevant. This paper examines money laundering, the motives behind it, the possible economic consequences and highlights the need to stop it in order to achieve higher standards in the fight against money laundering, with the aim of boosting national economies. In the empirical part, different Northern European countries are compared on the basis of different country statistics (e.g. macroeconomic, financial, etc.) in order to determine the effectiveness of their anti-money laundering policies. The analysis has been carried out using several research steps: COPRAS to show the effectiveness of AML in different countries; cluster analysis to show the combined groups of countries based on the similarities of their statistical indicators; multivariate correlation analysis highlighting the correlations between the statistical indicators of the countries evaluated in the thesis and AMLI change and mathematical modelling to show the potential cost of the different countries' statistical indicators with the future predictions. The results of these studies are presented in the conclusions. The methods used were: literature analysis, comparative analysis, data systematization, statistical data analysis, COPRAS method, cluster analysis, multivariate correlation regression case study, mathematical modelling, and generalization of results.