Vilnius city planning: aspect of contextuality

Abstract

The research subject covers expression of Contextualism ideas and contextuality attributes in the planning of Vilnius city from 1790 to 1990. The main objective of the present paper is to define the expression attributes of the contextuality aspect in the development areas of Vilnius city from 1790 to 1990 as well as to identify the preservation and elaboration methods thereof. To achieve the objective of the research, the following tasks shall be carried out: analysis of the conception of urban, sociocultural and conceptual Contextualism and attributes of contextuality; definition of urban contextuality expression in the areas of Vilnius city developed from 1790 to 1990; identification of the change of urban contextuality attributes in soviet residential districts of Vilnius in the 21st century; highlighting of ways for stimulating sociocultural and conceptual contextuality in further modernisation of the soviet residential districts of Vilnius. The paper consists of an introduction, three sections, conclusions, a list of the references used and a list of author’s publications on the subject of the dissertation. The conception of Contextualism in the architectural theory, the definitions of models of urban, sociocultural, conceptual Contextualism and the attributes of contextuality are analysed in the first chapter. The display of the features of contextuality in the surrounding areas designed in 19–20th century are studied in the second chapter. The third chapter is dedicated for the problem of architectural and urban changes of soviet residential areas after 1990, their influence on the features of contextuality, potential of adapting models of sociocultural and conceptual Contextualism.

Disertacinio darbo tyrimo objektas – tai kontekstualizmo idėjų ir kontekstualumo požymių raiška 1790–1990 m. Vilniaus miesto planavimo koncepcijose ir suformuotose miesto dalyse. Darbo tikslas – nustatyti Vilniaus miesto dalių, suformuotų 1790–1990 m., kontekstualumo požymius, jų išsaugojimo bei plėtojimo XXI a. būdus. Darbo tikslui pasiekti darbe sprendžiami šie uždaviniai: išnagrinėti urbanistinio, sociokultūrinio ir konceptualiojo kontekstualizmo samprata ir kontekstualumo požymius; nustatyti urbanistinio kontekstualumo požymių raiška Vilniaus miesto dalyse, suformuotose 1790–1990 m.; nustatyti urbanistinio kontekstualumo požymiu kaita Vilniaus sovietmečio gyvenamuosiuose rajonuose XXI a.; identifikuoti sociokultūrinio kontekstualumo katalizatorių taikymo galimybes modernizuojant Vilniaus sovietmečio gyvenamuosius rajonus. Disertacija sudaro įvadas, trys skyriai, skyrių apibendrinimai, bendrosios išvados, naudotos literatūros ir autorės publikacijų disertacijos tema sąrašai. Pirmajame skyriuje aptariama kontekstualizmo samprata ir apibrėžiami urbanistinio, sociokultūrinio ir konceptualiojo kontekstualizmo modeliai, kontekstualumo požymiai. Antrajame skyriuje nagrinėjama urbanistinio kontekstualumo požymių raiška XIX–XX a. suformuotose Vilniaus dalyse. Trečiajame skyriuje tiriama sovietmečio gyvenamųjų rajonų urbanistinių ir architektūrinių pokyčių po 1990 m. problema, analizuojamos sociokultūrinio ir konceptualiojo kontekstualumo modeliu pritaikymo galimybės.