Diskrečiųjų plyšių modelio taikymas lenkiamiems gelžbetoniniams elementams

Abstract

Baigiamajame darbe atlikta lenkiamų sijų analizė taikant diskrečiųjų plyšių modelį. Apžvelgti lenkiamų sijų deformacijų skaičiavimo metodai, išnagrinėti sukibimo įtempių – slinkties modeliai. Darbe buvo surinkta įvairaus armavimo procento lenkiamų sijų eksperimentinių duomenų imtis, panaudojant VGTU Tiltų ir specialiųjų statinių katedros mokslininkų išbandytas sijas. Pritaikius tris sukibimo įtempių – slinkties modelius pagal ruožų tarp plyšių modelį, buvo sudaryti lenkimo momentų – kreivių grafikai. Darbe taip pat apskaičiuoti atstumas tarp plyšių, vidutiniai sukibimo įtempiai ir, taikant diskrečiųjų plyšių modelį, buvo apskaičiuoti plyšio pločiai. Atlikta teorinių ir eksperimentinių rezultatų analizė parodė, kad tikslesni lenkimo momentų – kreivių grafikai gaunami naudojant netiesinius sukibimo įtempių – slinkties modelius.

In the master‘s final work was made analysis of discrete crack model for beam elements. In the final work was done analysis of methods for calculation of beam deformations, studied bond – slip relationship. In this master thesis was obtained experimental results of various beams, experiments were made by scientist of VGTU Department of Bridges and Special Structures. For block model’s analysis was used three method’s of bond – slip relationship and were made moment – curvature graphs. In the master thesis also were calculated transfer length, average bond stresses and using discrete crack model – crack width. Analysis of theoretical and experimental results showed, that more accurate moment – curvature graphs were obtained using nonlinear bond – slip relationship. In the end of thesis there are presented final conclusions and recommendations.