Atominės energetikos įvaizdžio komunikacija Lietuvos masinėse medijose
Santrauka
Šiame magistro darbe susipažįstama su tradicine masinės komunikacijos koncepcija. Įvertinus masinės komunikacijos procesus šiandieninėje informacinėje plotmėje, sukuriamas modifikuotas masinės komunikacijos modelis, kuris gali būti pritaikomas šiuolaikinėje masinėje komunikacijoje. Išanalizuotas masinės komunikacijos poveikis auditorijai, gvildenant pagrindines žiniasklaidos efektų teorijas ir išskirti pagrindiniai teiginiai, kurie gali būti pritaikomi kuriant atominės energetikos įvaizdį Lietuvoje masinėmis medijomis. Apžvelgta valdžios ir masinės komunikacijos santykio teorinė pozicija. Remiantis mokslinėmis pozicijomis, aiškinamasi kodėl politikų komunikuojama informacija dažnai laikoma nepatikima. Taip pat paliečiamas kitas svarbus aspektas – valdžios komunikacijos kitimas atsiradus internetui. Remiantis mokslinės literatūros analizės rezultatais vykdomas kokybinis ir kiekybinis tyrimas, kuris leidžia atskleisti priežastinius ryšius tarp atominės energetikos komunikacijos ir visuomenėje kylančio nepasitikėjimo šia informacija. Taip pat yra sukuriamas masinės komunikacijos modelis, kuris yra pagrįstas patikimų informacijos kanalų ir asmenų identifikavimu ir pagrindiniais principais, kuriais remiantis turėtų būti kuriama žinutė apie AE Lietuvoje. Darbą sudaro 7 dalys: įvadas, masinės komunikacijos koncepcija, žiniasklaidos poveikis visuomenei, komunikacija kaip valdžios funkcija, žiniasklaidos įtaka AE įvaizdžiui Lietuvoje, išvados, literatūros sąrašas. Darbo apimtis – 73 p. teksto be priedų, 24 iliustr., 5 lent., 50 bibliografinių šaltinių. Atskirai pridedami darbo priedai. This master thesis is the introduction to the traditional concept of mass communication. After evaluating the mass communication processes in today’s informational context, the modified mass communication model that can be applied to contemporary mass communication was created. By studying the main theories of media effects, the mass communication impact on society was analyzed and the main points that can be applied to creating the nuclear energy image to mass media in Lithuania were presented. An overview of the theoretical position of the relation between the government and mass communication is offered. On the basis of scientific positions, it was examined why the information provided by politicians is often considered unreliable. Another important aspect that is changes in government communication after the emergence of the internet is taken into consideration as well. On the basis of the scientific literature results, the qualitative and the quantitative researches that allow to reveal the causal relationship between the communication of nuclear energy and the distrust in this information in society are performed. The model of mass communication, which is based on the identification of reliable information channels and persons and on the basic principles on which the message about the NPP in Lithuania should be created, is formed. The thesis consists of 7 parts: introduction, the concept of mass communication, media’s impact on society, communication as government’s function, the influence of media on the NPP’s image in Lithuania, conclusions and references. The size of the work: 73 pages of text without annexes, 24 illustrations, 5 tables, 50 references. The annexes are included separately.