Flexural behaviour of reinforced concrete members strengthened with prestressed CFRP laminate

Abstract

The use of fibre reinforced polymer (FRP) materials for the strengthening of reinforced concrete structures has many benefits in comparison to the traditional strengthening methods. Such reinforcements are lighter, easier to install, they will better meet aesthetical design and anticorrosion/durability requirements. The full potential of such high strength materials can be ex-ploited by prestressing. This way, the deflection of the element will be re-duced and the concrete cracking and steel yield loads will be increased. However, the use of FRP’s for strengthening may cause lots of issues for civil engineers regarding the appropriate evaluation of strengthened struc-tures work, and technological issues during prestressing. While the concrete member is uncracked, both elements deform to-gether and it can be considered as a full composite action. However, after concrete cracking, stress concentrations appear at the cracks and it reduces the contact stiffness of concrete and FRP. Afterwards, the slip occurs in the contact surface, what leads to a sudden and brittle FRP debonding failure mode. These are the most common failure modes. Therefore, a number of studies have been conducted on debonding like failure modes. However, the failure criterion or fracture energy values in the models found in the literature were derived from experimental narrow parametric scope pull-off / pull-out shear tests, while the bond behaviour and this criterion could be different for strengthened flexural reinforced concrete members with long bond lengths. It should also be noted that the effect of concrete-FRP partial shear connection is usually ignored in the assessment of element deforma-tions. Considering the state of the art, a new analytical calculation model for the evaluation of concrete-FRP partial shear connection is proposed. Also, alternative new calculation techniques for the determination of the load car-rying capacity, deflection, and cracking of the FRP strengthened RC mem-bers, taking into account FRP prestressing and concrete-FRP partial shear connection effects. Thus, the current thesis not only effectively evaluates the possible premature failure of the element, but also evaluates the full op-eration of concrete-FRP partial shear connection joint and its influence on the element deformations. Furthermore, a novel prestressing system for externally bonded FRP laminates is proposed in response to the technological challenges of pre-stressing.

Pluoštu armuotų kompozitinių medžiagų panaudojimas gelžbetoninių konst-rukcijų stiprinimui turi nemažai privalumų lyginant su tradiciniais metodais. Šios medžiagos yra lengviau tvirtinamos, turi geresnį estetinį vaizdą bei yra ilgaamžės. Šis kompozitas gali būti efektyviai panaudotas jį iš anksto įtem-piant. Tokiu būdu ne tik padidinama stiprinamo elemento laikomoji galia, bet sumažinami įlinkiai ir padidinamas atsparumas pleišėjimui. Tačiau kompozitinių medžiagų panaudojimas konstrukcijų stiprinimui iškėlė nema-žai naujų iššūkių statybos inžinieriams, susijusių su tinkamu konstrukcijos darbo vertinimu ir išankstinio įtempimo technologija. Kol gelžbetoninė konstrukcija nesupleišėjusi betono ir kompozito jung-tyje šlyties deformacijos nepasireiškia ir galima teigti, kad jungtis yra standi. Betone atsivėrus plyšiams, plyšio kraštuose susidaro įtempių koncentracija, tai sumažina betono ir kompozito jungties standumą, ir sukelia praslydimą, kuris iššaukia betono ir kompozito jungties trapų irimą. Atlikta analizė rodo, kad tokie irimo atvejai dažnai pasitaiko kompozitu sustiprintuose lenkia-muose elementuose. Tačiau literatūroje sutinkamuose modeliuose naudoja-mos irimo kriterijų ar irimo energijos reikšmės išvestos iš mažos parametri-nės sklaidos kompozito atplėšimo bandymų, todėl jungties elgsena ir irimo kriterijai gali būti visai kitokie realaus dydžio lenkiamuose elementuose su gerokai didesniais kompozito tvirtinimo ilgiais. Dažnai skaičiuojant kompo-zitu sustiprintų gelžbetoninių elementų deformacijas ir pleišėjimą tarp beto-no ir kompozito vertinama standi jungtis. Atsižvelgiant į gautus tyrimų rezultatus, pasiūlyti laikomosios galios, į-linkio, plyšio parametrų skaičiavimo metodai, įvertinant betono ir kompozi-to dalinai standžios jungties bei kompozito išankstinio įtempimo efektus. Disertaciniame darbe ne tik įvertinamas galimas priešlaikinis elemento iri-mas, bet ir aprašoma pilna dalinai standžios jungties tarp betono ir kompozi-to elgsena ir jos įtaka elemento deformacijoms ir pleišėjimui. Atsižvelgus į technologinius anglies pluošto kompozito išankstinio įtempimo iššūkius, darbe pasiūlyta nauja kompozito išankstinio įtempimo sistema su efektyviais rifliuotais inkaravimo įrangos paviršiais.